Uždegiminės žarnyno ligos – tai lėtinių imuninės kilmės virškinamojo trakto ligų grupė, kuriai daugiausia priklauso Krono liga ir opinis kolitas. Jos sukelia pasikartojantį žarnyno gleivinės uždegimą, pilvo skausmą, viduriavimą, kraują išmatose, svorio kritimą ir nuovargį. Tai nėra tas pats, kas dirgliosios žarnos sindromas: uždegiminės žarnyno ligos pažeidžia audinius ir gali būti patvirtinamos tyrimais.
| žarnyno liga | Kas pažeidžiama? | Dažniausi simptomai | Ar liga yra lėtinė? |
|---|---|---|---|
| Krono liga | Bet kuri virškinamojo trakto dalis – nuo burnos iki išangės, dažniausiai plonoji ir storoji žarna. | Pilvo skausmas, viduriavimas, svorio kritimas, nuovargis, kraujas išmatose. | Taip. |
| Opinis kolitas | Storoji žarna ir tiesioji žarna. | Kraujingas viduriavimas, pilvo spazmai, dažnas noras tuštintis, nuovargis. | Taip. |
| Neapibrėžtas kolitas (IBD-U) | Storoji žarna, tačiau neįmanoma tiksliai nustatyti, ar tai Krono liga, ar opinis kolitas. | Panašūs į opinio kolito ir Krono ligos simptomus. | Taip. |
| Mikroskopinis kolitas | Storosios žarnos gleivinė. | Lėtinis vandeningas viduriavimas, pilvo skausmas. | Dažniausiai taip. |
| Infekcinis kolitas | Storoji žarna. | Viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas. | Ne, dažniausiai išgydoma. |
| Išeminis kolitas | Storoji žarna. | Staigus pilvo skausmas, kraujas išmatose, viduriavimas. | Paprastai ne. |
| Radiacinis kolitas | Storoji arba tiesioji žarna po spindulinės terapijos. | Viduriavimas, kraujavimas, pilvo skausmas. | Gali būti. |
| Vaistų sukeltas kolitas | Dažniausiai storoji žarna. | Viduriavimas, pilvo skausmas, kartais kraujavimas. | Ne, dažniausiai praeina nutraukus priežastį. |
| Eozinofilinis kolitas | Storoji žarna. | Pilvo skausmas, viduriavimas, kartais kraujas išmatose. | Gali būti. |
| Divertikulitas | Storosios žarnos divertikulai. | Stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. | Ne, tačiau gali kartotis. |
Kodėl uždegiminės žarnyno ligos laikomos imuninės sistemos sutrikimu?
Šių ligų esmė – netinkamai aktyvuota imuninė reakcija žarnyne. Organizmas per stipriai reaguoja į žarnyno mikrobiotą, maisto antigenus ar kitus dirgiklius, todėl uždegimas nepraeina taip, kaip turėtų praeiti po įprastos infekcijos.
Riziką didina genetinis polinkis, žarnyno mikrobiotos pokyčiai, rūkymas, kai kurie aplinkos veiksniai ir ankstyvo gyvenimo sąlygos. Vis dėlto viena priežastis paprastai nenustatoma. Tai daugiaveiksnės ligos, kuriose susikerta imunitetas, paveldimumas ir aplinka.
Kuo skiriasi Krono liga ir opinis kolitas?
Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį – nuo burnos iki išangės, tačiau dažniausiai apima plonosios žarnos galą ir storąją žarną. Uždegimas gali apimti visą žarnos sienelės storį, todėl atsiranda susiaurėjimų, fistulių ar pūlinių.
Opinis kolitas pažeidžia tik storąją žarną ir tiesiąją žarną. Uždegimas dažniausiai apsiriboja gleivine, o pažeidimas plinta tolygiai nuo tiesiosios žarnos aukštyn. Dėl šios priežasties jam būdingesnis kraujingas viduriavimas ir staigus noras tuštintis.
| Požymis | Krono liga | Opinis kolitas |
|---|---|---|
| Pažeidimo vieta | Bet kuri virškinamojo trakto dalis | Storoji ir tiesioji žarna |
| Uždegimo pobūdis | Gali būti segmentinis, su sveikais tarpais | Dažniausiai tolygus, prasideda nuo tiesiosios žarnos |
| Žarnos sienelės pažeidimas | Gali apimti visą sienelės storį | Dažniausiai apsiriboja gleivine |
| Galimos komplikacijos | Fistulės, susiaurėjimai, pūliniai | Kraujavimas, sunkaus kolito epizodai |
Kokie simptomai padeda įtarti uždegiminę žarnyno ligą?
Simptomai priklauso nuo pažeistos žarnos dalies ir uždegimo aktyvumo. Ligos eiga dažnai banguoja: paūmėjimus keičia remisijos, kai simptomai sumažėja arba išnyksta. Tačiau net ir be ryškių nusiskundimų uždegimas kartais gali išlikti.
- užsitęsęs viduriavimas, ypač naktį;
- kraujas ar gleivės išmatose;
- pilvo skausmas ir spazmai;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- karščiavimas, nuovargis, mažakraujystė;
- skausmingi įtrūkimai ar fistulės išangės srityje;
- sąnarių, akių ar odos uždegiminiai požymiai.
Svarbu ir tai, kad uždegiminės žarnyno ligos gali pasireikšti ne tik žarnyne. Prie susijusių būklių priskiriamas artritas, uveitas, mazginė eritema, pirminis sklerozuojantis cholangitas. Tokie požymiai rodo sisteminį uždegimo pobūdį.
Kaip patvirtinama diagnozė?
Diagnozę nustato gydytojas gastroenterologas, remdamasis simptomais, kraujo ir išmatų tyrimais, endoskopija, biopsija ir vaizdiniais tyrimais. Vien tik pilvo skausmas ar viduriavimas diagnozės nepatvirtina, nes panašiai gali pasireikšti infekcijos, celiakija, dirgliosios žarnos sindromas ar vaistų poveikis.
Kolonoskopiją atlieka gastroenterologas. Procedūros metu apžiūrima tiesioji ir storoji žarna, o įtarus Krono ligą vertinamas ir galinis klubinės žarnos segmentas. Endoskopijos metu paimamos biopsijos – mažos audinio dalys, kurias tiria patologas mikroskopu.
Kraujo tyrimuose ieškoma mažakraujystės, uždegimo žymenų ir mitybos trūkumų. Išmatų kalprotektinas padeda atskirti uždegiminį procesą nuo funkcinių virškinimo sutrikimų. Magnetinio rezonanso enterografija ar kompiuterinė tomografija naudojama, kai reikia įvertinti plonąją žarną, fistules ar pūlinius.
Kodėl gydymas priklauso nuo uždegimo vietos ir sunkumo?
Gydymo tikslas – slopinti uždegimą, pasiekti remisiją, išvengti komplikacijų ir sumažinti operacijos riziką. Lengvesniais atvejais gali būti skiriami vietiškai veikiantys priešuždegiminiai vaistai, o paūmėjimams – kortikosteroidai. Jie paprastai netinka ilgalaikei kontrolei dėl šalutinio poveikio.
Ilgalaikiam gydymui naudojami imunomoduliatoriai ir biologinė terapija, nukreipta į konkrečius uždegimo mediatorius, pavyzdžiui, TNF alfa, integrinus ar interleukinus. Kai susiformuoja žarnos susiaurėjimas, fistulė, pūlinys ar sunkus kraujavimas, gali prireikti chirurginio gydymo. Operacijas atlieka pilvo chirurgai arba kolorektalinės chirurgijos specialistai.
Kokios komplikacijos lemia būtinybę stebėti ligą ilgą laiką?
Negydomas arba nepakankamai kontroliuojamas uždegimas gali sukelti žarnos susiaurėjimus, fistules, pūlinius, kraujavimą, mitybos nepakankamumą ir augimo sutrikimus vaikams. Sergant ilgalaikiu plačiu opiniu kolitu ar storosios žarnos Krono liga, didėja storosios žarnos vėžio rizika, todėl taikoma periodinė endoskopinė patikra.
Praktiškai tai reiškia, kad gydymas vertinamas ne vien pagal savijautą. Gydytojai stebi simptomus, kraujo rodiklius, išmatų uždegimo žymenis ir endoskopinį vaizdą. Toks stebėjimas padeda atskirti tikrą remisiją nuo laikino simptomų sumažėjimo.
