Eozinofilinis kolitas yra reta eozinofilinių virškinamojo trakto ligų grupei priskiriama storosios žarnos uždegiminė būklė, kai žarnos gleivinėje susikaupia neįprastai daug eozinofilų – baltųjų kraujo kūnelių, dalyvaujančių alerginėse ir parazitinėse reakcijose. Diagnozė nustatoma ne vien pagal simptomus, o pagal storosios žarnos biopsiją, nes pilvo skausmas, viduriavimas ar kraujas išmatose gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis.
Kodėl eozinofilinis kolitas nėra paprastas kolitas?
Kolitas reiškia storosios žarnos uždegimą, tačiau jo priežastys gali būti skirtingos. Eozinofilinio kolito atveju pagrindinis radinys yra eozinofilų sankaupos žarnos audinyje. Tai skiria šią būklę nuo infekcinio kolito, opinio kolito ar Krono ligos, nors simptomai gali būti panašūs.
Svarbu ir tai, kad eozinofilų kiekis storojoje žarnoje natūraliai nėra vienodas visose jos dalyse. Dėl šios priežasties vien skaičius mikroskopo lauke nėra absoliutus atsakymas. Patologas vertina audinio vaizdą kartu su klinikiniais duomenimis, o gydytojas gastroenterologas ieško galimos pirminės arba antrinės priežasties.
Kokie simptomai dažniausiai leidžia įtarti ligą?
Eozinofilinis kolitas gali pasireikšti skirtingai kūdikiams, vaikams ir suaugusiesiems. Kūdikiams jis kartais siejamas su maisto baltymų sukeltu alerginiu proktokolitu, ypač kai išmatose atsiranda kraujo gleivių. Suaugusiesiems eiga dažnai būna mažiau aiški ir gali priminti dirgliosios žarnos sindromą ar uždegimines žarnyno ligas.
- pasikartojantis pilvo skausmas arba spazmai;
- viduriavimas, kartais su gleivėmis ar krauju;
- pykinimas, pilvo pūtimas, sumažėjęs apetitas;
- svorio kritimas, jeigu uždegimas užsitęsia;
- kraujo tyrime nustatoma eozinofilija, nors ji būna ne visada.
Kaip patvirtinama eozinofilinio kolito diagnozė?
Pagrindinis tyrimas yra kolonoskopija su biopsijomis. Kolonoskopiją atlieka gydytojas gastroenterologas, tirdamas storąją žarną ir dažnai galinę plonosios žarnos dalį. Procedūros metu paimami maži gleivinės mėginiai, kuriuos mikroskopu vertina patologas.
Vien matomas paraudimas ar gleivinės paburkimas diagnozės nepatvirtina. Kai kuriems pacientams žarna atrodo beveik normali, todėl biopsijos yra būtinos. Kartu gydytojas dažnai skiria kraujo tyrimus, išmatų tyrimus dėl parazitų, alergijų vertinimą arba kitus tyrimus, kad būtų atmestos kitos priežastys.
| Vertinamas požymis | Kodėl jis svarbus |
|---|---|
| Biopsijoje rasti eozinofilai | Pagrindinis objektyvus ligos požymis, vertinamas audinyje. |
| Kraujo eozinofilija | Gali sustiprinti įtarimą, bet jos nebuvimas ligos neatmeta. |
| Išmatų tyrimai | Padeda atmesti parazitines ir infekcines priežastis. |
| Vaistų ir mitybos istorija | Kai kurie vaistai ar maisto baltymai gali sukelti antrinį eozinofilinį uždegimą. |
| Kitos žarnyno ligos | Reikia atskirti nuo opinio kolito, Krono ligos ir celiakijos. |
Kokios priežastys turi būti atmestos prieš nustatant pirminę formą?
Eozinofilinis kolitas gali būti pirminis, kai aiškios kitos priežasties nerandama, arba antrinis. Antrinį eozinofilų kaupimąsi gali sukelti žarnyno parazitai, alerginės reakcijos maistui, kai kurie vaistai, autoimuninės ligos ar uždegiminės žarnyno ligos. Todėl diagnozė paprastai nėra nustatoma per vieną vizitą.
Praktiškai tai reiškia, kad gydytojas vertina visą kontekstą: simptomų trukmę, keliones, vartotus vaistus, atopines ligas, šeimos ligų istoriją ir tyrimų rezultatus. Toks kelias padeda nepainioti eozinofilinio kolito su būklėmis, kurioms reikalingas visai kitoks gydymas.
Kaip gydomas eozinofilinis kolitas?
Gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo. Jei randama antrinė priežastis, pirmiausia šalinamas ją sukėlęs veiksnys: gydoma parazitinė infekcija, peržiūrimi vaistai arba koreguojama mityba. Kūdikiams, kai įtariama maisto baltymų reakcija, gydytojas gali rekomenduoti eliminacinę dietą žindančiai motinai arba specialų mišinį.
Esant ryškiam uždegimui, gali būti skiriami kortikosteroidai ar kiti uždegimą slopinantys vaistai. Vis dėlto savarankiškas gydymas netinka, nes kraujas išmatose, svorio kritimas ar ilgalaikis viduriavimas gali rodyti ir kitas ligas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gastroenterologą reikėtų kreiptis, jei viduriavimas kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, krenta svoris, vargina naktiniai simptomai arba pilvo skausmas nepraeina. Skubi pagalba reikalinga, jei kraujavimas gausus, atsiranda silpnumas, karščiavimas, dehidratacija ar stiprus pilvo skausmas.
Eozinofilinis kolitas yra diagnozė, kuri remiasi audinio tyrimu ir kitų priežasčių atmetimu. Būtent dėl to tikslus ištyrimas yra svarbesnis už vien simptomų interpretavimą.
