Išangės įplėša yra nedidelis išangės kanalo gleivinės plyšimas, dažniausiai sukeliantis aštrų skausmą tuštinantis ir ryškiai raudoną kraują ant tualetinio popieriaus ar išmatų paviršiaus. Ji priskiriama proktologinėms ligoms, tai yra būklėms, susijusioms su išange, tiesiąja žarna ir aplinkiniais audiniais. Dažniausiai įplėša atsiranda dėl kietų išmatų, vidurių užkietėjimo, rečiau – dėl viduriavimo, gimdymo, uždegiminių žarnyno ligų ar išangės kanalo raumenų spazmo.
Kodėl išangės įplėša sukelia tokį ryškų skausmą?
Išangės kanalas yra jautri kūno vieta, kurioje gausu nervinių galūnėlių. Kai gleivinė įplyšta, tuštinimosi metu išmatos mechaniškai dirgina žaizdelę, todėl skausmas gali būti aštrus, deginantis arba pjaunantis. Dažnai jis tęsiasi dar kelias minutes ar valandas po tuštinimosi.
Svarbus mechanizmas yra vidinio išangės rauko spazmas. Skausmas skatina raumens susitraukimą, o susitraukęs raumuo blogina kraujotaką pažeistoje vietoje. Dėl to žaizda gyja lėčiau. Taip susidaro uždaras ratas: įplėša sukelia skausmą, skausmas sukelia spazmą, o spazmas palaiko įplėšą.
Kaip atskirti išangės įplėšą nuo hemorojaus?
Išangės įplėša ir hemorojus dažnai painiojami, nes abi būklės gali sukelti kraujavimą iš išangės. Vis dėlto jų pobūdis skiriasi. Įplėšai būdingesnis stiprus skausmas tuštinantis, o hemorojui – mazgai, niežėjimas, spaudimo pojūtis ar gleivės.
| Požymis | Išangės įplėša | Hemorojus |
|---|---|---|
| Skausmas | Dažnai aštrus, pjaunantis, susijęs su tuštinimusi | Gali būti nestiprus arba atsirasti esant trombozei |
| Kraujas | Ryškiai raudonas, nedidelis kiekis | Ryškiai raudonas, kartais laša į klozetą |
| Pagrindinė vieta | Išangės kanalo gleivinės plyšimas | Išangės veninių rezginių išsiplėtimas |
| Dažnas lydintis požymis | Rauko spazmas, baimė tuštintis | Mazgų iškritimas, niežėjimas, patinimas |
Praktiškai tai reiškia, kad vien iš simptomų diagnozę nustatyti ne visada įmanoma. Kraujavimas iš tiesiosios žarnos gali būti susijęs ir su polipais, uždegimine žarnyno liga, infekcija ar navikais, todėl užsitęsus kraujavimui būtina medicininė apžiūra.
Kokios priežastys dažniausiai sukelia išangės įplėšą?
Dažniausia priežastis yra mechaninis gleivinės pažeidimas. Kietos, didelės apimties išmatos tempia išangės kanalą ir gali įplėšti gleivinę. Panašiai veikia dažnas viduriavimas, nes skystos išmatos ir rūgštesnis turinys dirgina audinius.
- vidurių užkietėjimas ir stiprus stanginimasis;
- mažas skaidulų ir skysčių kiekis mityboje;
- ilgalaikis viduriavimas;
- gimdymas ir tarpvietės audinių įtampa;
- uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, Krono liga;
- išangės kanalo trauma ar instrumentiniai tyrimai;
- padidėjęs vidinio išangės rauko tonusas.
Jeigu įplėša atsiranda neįprastoje vietoje, yra kelios žaizdelės arba kartu pasireiškia karščiavimas, pūliavimas, svorio kritimas ar pilvo skausmai, gydytojas ieško kitų priežasčių. Tokiais atvejais svarstomos infekcijos, imuninės ligos, uždegiminė žarnyno liga ar retesnės būklės.
Kuo skiriasi ūminė ir lėtinė išangės įplėša?
Ūminė išangės įplėša paprastai yra šviežias, paviršinis gleivinės plyšimas. Ji dažnai atsiranda staiga, po skausmingo tuštinimosi. Laiku sutvarkius tuštinimąsi, sumažinus gleivinės dirginimą ir spazmą, tokios įplėšos dažnai gyja be sudėtingo gydymo.
Lėtinė įplėša laikoma tada, kai pažeidimas negyja kelias savaites ir atsiranda būdingų pokyčių: sustorėję žaizdos kraštai, odos raukšlelė šalia išangės arba matoma vidinio rauko skaidula. Tai rodo, kad problema nebėra vien paviršinis plyšimas. Svarbi tampa kraujotaka, raumens tonusas ir pakartotinis pažeidimas tuštinantis.
Kaip gydytojas nustato išangės įplėšą?
Diagnozę dažniausiai nustato šeimos gydytojas, gastroenterologas, proktologas arba kolorektalinis chirurgas. Apžiūrima išangės sritis, įvertinama plyšimo vieta, kraujavimas, odos pakitimai ir galimi hemorojaus požymiai. Dažnai įplėša matoma atsargiai praskleidus sėdmenis.
Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas ar anoskopija ne visada atliekami iš karto, nes ūminė įplėša gali būti labai skausminga. Jei reikia, tyrimas atidedamas arba atliekamas švelniau. Vyresniems pacientams, užsitęsus kraujavimui arba esant įtartiniems simptomams, gali būti skiriama rektoskopija, sigmoidoskopija ar kolonoskopija, kad būtų atmestos kitos tiesiosios ir storosios žarnos ligos.
Kokie gydymo principai pagrįsti įplėšos mechanizmu?
Pirmas gydymo tikslas yra suminkštinti išmatas ir sumažinti traumą tuštinantis. Tam naudojama skaidulomis turtinga mityba, pakankamas skysčių kiekis, kartais – osmosiniai laisvinamieji. Šiltos sėdimosios vonelės gali sumažinti rauko įtampą ir skausmą.
Jeigu skausmas ir spazmas išlieka, gydytojas gali skirti vietinius vaistus, kurie atpalaiduoja vidinį išangės rauką ir gerina kraujotaką. Tam naudojami nitroglicerino arba kalcio kanalų blokatorių tepalai. Kai kuriais atvejais taikoma botulino toksino injekcija į išangės rauką; ją atlieka proktologas arba kolorektalinis chirurgas, veikdamas išangės kanalo raumenį.
Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai lėtinė įplėša negyja taikant konservatyvias priemones. Viena procedūrų yra šoninė vidinio išangės rauko sfinkterotomija. Ją atlieka kolorektalinis chirurgas arba proktologas, o procedūros tikslas – sumažinti vidinio rauko spaudimą išangės kanale. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus naudos ir galimų komplikacijų, pavyzdžiui, išmatų nelaikymo, riziką.
Kada išangės įplėša gali būti rimtesnės ligos ženklas?
Dauguma išangės įplėšų susijusios su tuštinimosi sutrikimais, tačiau ne kiekvienas kraujavimas iš išangės yra paprastas plyšimas. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kraujavimas kartojasi, kraujas maišosi su išmatomis, yra nepaaiškinamas svorio kritimas, mažakraujystė, karščiavimas ar stiprūs pilvo skausmai.
Svarbu ir tai, kad lėtinės ar neįprastos įplėšos gali būti susijusios su Krono liga, opiniu kolitu, lytiškai plintančiomis infekcijomis ar imuninės sistemos sutrikimais. Todėl teisinga diagnozė remiasi ne vien skausmo aprašymu, bet ir apžiūra, ligos istorija bei prireikus papildomais tyrimais.
Šaltiniai: https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/anal-fissures; https://fascrs.org/patients/diseases-and-conditions/a-z/anal-fissure
