Maras yra sunki zoonozinė bakterinė infekcija, kurią sukelia Yersinia pestis.
Ji priklauso bakterinių užkrečiamųjų ligų grupei ir dažniausiai plinta per blusas, užsikrėtusius graužikus arba lašeliniu būdu sergant plaučių maru.
Pagrindiniai simptomai yra staigus karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas, skausmingi limfmazgiai, kosulys ar sepsio požymiai, o diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais. Maras gydomas skubiai skiriamais antibiotikais, dažniausiai ligoninėje.
Sukėlėjas ir plitimas paaiškina, kodėl maras laikomas pavojinga infekcija
Maro sukėlėjas yra gramneigiama bakterija Yersinia pestis. Ji natūraliai cirkuliuoja tarp laukinių graužikų ir jų blusų. Žmogus dažniausiai užsikrečia įkandus infekuotai blusai, liečiant sergančius gyvūnus arba jų audinius.
Plaučių maras gali plisti nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Tai rečiausia, bet epidemiologiškai pavojingiausia forma, nes be ankstyvo gydymo liga progresuoja labai greitai. Infekcijos rizika didesnė vietovėse, kur maras išlieka gyvūnų populiacijose.
Simptomai priklauso nuo maro formos
Maro klinikinė eiga nėra vienoda. Dažniausiai aprašomos trys pagrindinės formos: buboninis, septiceminis ir plaučių maras. Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 1 iki 7 dienų, o plaučių maro atveju gali būti trumpesnis.
| Maro forma | Dažniausi požymiai | Kas pažeidžiama |
|---|---|---|
| Buboninis maras | Karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus silpnumas, skausmingi padidėję limfmazgiai | Limfinė sistema, dažniausiai kirkšnys, pažastys ar kaklas |
| Septiceminis maras | Sepsio požymiai, kraujospūdžio kritimas, kraujavimai, odos patamsėjimas | Kraujotaka ir daugelis organų |
| Plaučių maras | Karščiavimas, kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, kraujingi skrepliai | Plaučiai ir kvėpavimo takai |
Išvaizda: kaip atrodo maro pažeidimai
Buboninio maro atveju būdingiausias matomas požymis yra bubonas. Tai skausmingas, padidėjęs limfmazgis, dažnai įtemptas ir jautrus prisilietimui. Jis gali atsirasti kirkšnyje, pažastyje arba kakle, priklausomai nuo infekcijos patekimo vietos.
Septiceminė forma gali sukelti odos kraujosruvas, galūnių patamsėjimą ir audinių žuvimą. Šie požymiai susiję su kraujotakos sutrikimu ir krešėjimo sistemos pažeidimu. Plaučių maro išorėje gali beveik nesimatyti, bet ligonis greitai sunkiai kvėpuoja, karščiuoja ir kosėja.
Diagnostika remiasi laboratoriniu sukėlėjo nustatymu
Marą įtaria gydytojas, įvertinęs simptomus, kelionių istoriją, kontaktą su graužikais, blusomis ar sergančiais žmonėmis. Diagnozę patvirtina laboratorija. Vien klinikiniai požymiai nepakankami, nes maras gali priminti sepsį, pneumoniją ar pūlingą limfadenitą.
Tyrimus skiria infekcinių ligų gydytojas, skubios pagalbos gydytojas arba kitas paciento būklę vertinantis medikas. Mėginiai imami iš kūno vietų, kuriose tikėtina rasti bakteriją: limfmazgio punktato, kraujo, skreplių arba kvėpavimo takų sekreto.
- Bakteriologinis pasėlis padeda išauginti ir identifikuoti Yersinia pestis.
- PGR tyrimas nustato bakterijos genetinę medžiagą.
- Serologiniai tyrimai gali rodyti imuninį atsaką į infekciją.
- Kraujo tyrimai vertina uždegimą, sepsio riziką ir organų funkciją.
Gydymas turi prasidėti nelaukiant visų tyrimų atsakymų
Įtarus marą, gydymas pradedamas skubiai, nes ligos eiga gali būti žaibinė. Antibiotikus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į ligos formą, paciento amžių, nėštumą, inkstų funkciją ir vietines gydymo rekomendacijas. Dažniausiai minimi vaistai yra gentamicinas, streptomicinas, doksiciklinas, ciprofloksacinas arba chloramfenikolis tam tikrais atvejais.
Gydymas paprastai atliekamas ligoninėje. Pacientui gali reikėti skysčių infuzijų, deguonies, kraujospūdį palaikančių vaistų ir intensyvios terapijos. Plaučių maro atveju būtina izoliacija, kad infekcija neplistų lašeliniu būdu.
Profilaktika remiasi kontaktų kontrole ir greitu reagavimu
Maras nėra kasdienė infekcija daugelyje Europos šalių, bet jis išlieka tam tikruose pasaulio regionuose. Profilaktika susijusi su graužikų kontrole, blusų naikinimu, apsauginėmis priemonėmis dirbant su laukiniais gyvūnais ir greitu sergančių asmenų izoliavimu.
Artimiems kontaktams, ypač po sąlyčio su plaučių maru sergančiu žmogumi, gali būti skiriama antibiotikų profilaktika. Tokį sprendimą priima visuomenės sveikatos specialistai ir gydytojai, įvertinę kontakto trukmę, pobūdį ir simptomų buvimą.
Kontraindikacijos ir atsargumo priemonės priklauso nuo skiriamų antibiotikų
Maro gydymas nėra savarankiško vaistų vartojimo sritis. Kai kurie antibiotikai netinka nėštumo metu, vaikams arba žmonėms, turintiems tam tikrų kepenų ar inkstų sutrikimų. Aminoglikozidai gali pažeisti klausą ar inkstus, o tetraciklinai dažnai ribojami mažiems vaikams ir nėščiosioms.
Jeigu žmogus karščiuoja po kontakto su graužikais, blusomis ar asmeniu, kuriam įtariamas plaučių maras, būtina skubi medicininė pagalba. Laiku pradėtas gydymas reikšmingai sumažina mirties riziką, o pavėluota terapija ypač pavojinga sergant septicemine arba plaučių forma.
Šaltiniai:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/plague
https://www.cdc.gov/plague/signs-symptoms/index.html
https://www.cdc.gov/plague/treatment/index.html
https://www.ecdc.europa.eu/en/plague/facts
