Kolonoskopija yra endoskopinis storosios žarnos tyrimas, priklausantis virškinamojo trakto endoskopinių procedūrų grupei. Ją atlieka gydytojas gastroenterologas arba endoskopuotojas, per išangę į tiesiąją žarną ir toliau į gaubtinę žarną įvesdamas lankstų prietaisą – kolonoskopą. Tyrimas leidžia apžiūrėti storosios žarnos gleivinę, rasti polipus, uždegimą, kraujavimo šaltinį, navikus ir, kai įmanoma, iš karto atlikti gydomąsias intervencijas.
Kolonoskopija parodo storosios žarnos būklę iš vidaus
Kolonoskopas yra plonas lankstus vamzdelis su kamera, šviesos šaltiniu ir kanalu instrumentams. Vaizdas realiuoju laiku perduodamas į ekraną, todėl gydytojas gali vertinti gleivinės spalvą, kraujagyslių piešinį, išopėjimus, susiaurėjimus ar išaugas.
Tyrimas apima tiesiąją žarną, riestinę žarną, nusileidžiančią, skersinę ir kylančią gaubtinės žarnos dalis. Kai kuriais atvejais apžiūrima ir galinė plonosios žarnos dalis – terminalinis klubinės žarnos segmentas. Tai svarbu įtariant Krono ligą ar kitus uždegiminius žarnyno susirgimus.
Procedūra yra ir diagnostinė, ir gydomoji
Kolonoskopija nėra vien vaizdo tyrimas. Per kolonoskopo kanalą galima įvesti žnyples, kilpas ar kitus instrumentus. Dėl to gydytojas gali paimti biopsiją histologiniam tyrimui, pašalinti polipą ar sustabdyti nedidelį kraujavimą.
| Veiksmas | Ką tai leidžia nustatyti ar atlikti |
|---|---|
| Gleivinės apžiūra | Uždegimą, opas, divertikulus, susiaurėjimus, navikinius pakitimus |
| Biopsija | Mikroskopiškai įvertinti audinį, patvirtinti diagnozę |
| Polipų šalinimas | Sumažinti dalies storosios žarnos vėžio riziką, jei polipai yra ikivėžiniai |
| Kraujavimo stabdymas | Gydyti kai kuriuos kraujavimo iš žarnyno atvejus |
Tyrimas skiriamas ne tik įtarus vėžį
Kolonoskopija dažnai siejama su storosios žarnos vėžio diagnostika, tačiau jos paskirtis platesnė. Ji naudojama aiškinantis neaiškų kraujavimą iš virškinamojo trakto, lėtinį viduriavimą, geležies stokos anemiją, pilvo skausmus ar nepaaiškinamą svorio kritimą.
- kraujas išmatose arba teigiamas slapto kraujo testas;
- įtariami ar anksčiau rasti storosios žarnos polipai;
- uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas ar Krono liga;
- šeiminė storosios žarnos vėžio rizika;
- neaiškios kilmės mažakraujystė;
- pakitęs tuštinimosi ritmas, kai nėra aiškios priežasties.
Profilaktikos programose kolonoskopija dažnai atliekama po teigiamo slapto kraujo išmatose testo. Tokiu atveju tyrimas padeda patikrinti, ar kraujavimo priežastis yra polipas, navikas, hemorojus, uždegimas ar kita būklė.
Pasiruošimas lemia tyrimo tikslumą
Kolonoskopijos kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, ar žarna išvalyta. Jei žarnyne lieka išmatų, smulkūs polipai ar gleivinės pakitimai gali būti nepastebėti. Todėl prieš tyrimą paprastai skiriama speciali dieta ir žarnyno valymo tirpalas.
Dažniausiai rekomenduojama kelias dienas vengti sėklų, grūdų su luobelėmis, kai kurių daržovių ir sunkiau virškinamo maisto. Tyrimo išvakarėse ar tyrimo dieną geriami vaistai, sukeliantys žarnyno išsivalymą. Tiksli schema priklauso nuo preparato, tyrimo laiko ir paciento sveikatos būklės.
Sedacija mažina diskomfortą, bet reikalauja saugumo
Kolonoskopija gali būti atliekama be sedacijos, su lengva sedacija arba taikant trumpalaikę nejautrą. Sprendimą lemia paciento būklė, ankstesnė patirtis, procedūros tikslas ir įstaigos taikoma tvarka. Sedaciją prižiūri tam parengtas medicinos personalas, o kai reikia – gydytojas anesteziologas.
Po sedacijos negalima vairuoti ar dirbti su mechanizmais, kol nepraeina vaistų poveikis. Dėl šios priežasties pacientui dažnai rekomenduojama atvykti su lydinčiu asmeniu. Be sedacijos žmogus paprastai greičiau grįžta prie įprastos veiklos, tačiau diskomfortas gali būti didesnis.
Komplikacijos retos, bet jos yra realios medicininės rizikos
Kolonoskopija laikoma įprastu invaziniu tyrimu, tačiau ji nėra visiškai nerizikinga. Galimos komplikacijos yra kraujavimas, ypač po polipo šalinimo, žarnos sienelės pažeidimas, reakcijos į sedacijos vaistus ar infekcijos rizika. Šios komplikacijos pasitaiko retai, bet pacientas turi žinoti įspėjamuosius požymius.
Po tyrimo reikia kreiptis į medikus, jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, gausus kraujavimas iš tiesiosios žarnos, silpnumas ar alpimas. Nedidelis pūtimas ir dujų pasišalinimas po procedūros yra dažnas reiškinys, nes tyrimo metu į žarną leidžiamas oras arba anglies dioksidas.
Rezultatai priklauso nuo rastų pakitimų ir biopsijos atsakymo
Jeigu tyrimo metu gleivinė normali, gydytojas tai nurodo išvadoje. Jei randami polipai, jie aprašomi pagal dydį, skaičių, vietą ir pašalinimo būdą. Pašalinti audiniai siunčiami histologiniam tyrimui, nes tik mikroskopinis įvertinimas gali tiksliai nustatyti polipo tipą.
Tolesnė stebėsena priklauso nuo radinių. Vieniems pacientams pakanka grįžti į įprastą profilaktinę patikrą, kitiems kolonoskopiją reikia kartoti anksčiau. Sprendimą priima gydytojas, įvertinęs amžių, šeimos istoriją, buvusius polipus, uždegimines ligas ir histologijos atsakymą.
Šaltinis: https://www.cancer.gov/types/colorectal/screening-fact-sheet
Šaltinis: https://www.niddk.nih.gov/health-information/diagnostic-tests/colonoscopy
