Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storosios žarnos ir tiesiosios žarnos gleivinę. Ji priklauso uždegiminių žarnyno ligų grupei kartu su Krono liga, tačiau nuo jos skiriasi tuo, kad uždegimas paprastai prasideda tiesiojoje žarnoje ir plinta nepertraukiamai storąja žarna. Liga nėra tas pats, kas dirgliosios žarnos sindromas ar trumpalaikė infekcija: jai būdingi paūmėjimai, remisijos ir objektyviai nustatomas gleivinės uždegimas.
Kodėl opinis kolitas laikomas uždegimine žarnyno liga?
Opinio kolito esmė yra ne vien pilvo skausmas ar viduriavimas, o imuninės sistemos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas. Manoma, kad ligai įtakos turi genetinis polinkis, žarnyno mikrobiotos pokyčiai ir aplinkos veiksniai, tačiau vienos priežasties medicina nėra nustačiusi.
Uždegimas dažniausiai apsiriboja gleivine, todėl atsiranda paviršinės opos, kraujavimas ir gleivių išsiskyrimas. Tai skiria opinį kolitą nuo Krono ligos, kuri gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį ir apimti gilesnius žarnos sienelės sluoksnius.
Kokie simptomai leidžia įtarti opinį kolitą?
Įtarimas kyla tada, kai simptomai kartojasi arba užsitęsia, ypač jei išmatose matomas kraujas. Vien pilvo pūtimas ar retkarčiais pasireiškiantis viduriavimas diagnozės nepatvirtina, nes panašius požymius gali sukelti infekcijos, hemorojus, vaistai ar kitos žarnyno ligos.
| Požymis | Ką jis gali reikšti |
|---|---|
| Kraujingas viduriavimas | Dažnas aktyvaus gleivinės uždegimo požymis |
| Staigus noras tuštintis | Tiesiosios žarnos dirginimą ir uždegimą |
| Gleivės išmatose | Gleivinės pažeidimą ir uždegiminį atsaką |
| Pilvo spazmai | Žarnos sienelės dirginimą, dažniau kairėje pilvo pusėje |
| Nuovargis, mažakraujystė | Kraujavimą, uždegimą arba mitybos sutrikimus |
| Sąnarių, akių ar odos uždegimas | Galimas ne žarnyno ligos pasireiškimas |
Kaip opinis kolitas patvirtinamas, o ne tik įtariamas?
Diagnozę paprastai patvirtina gastroenterologas, remdamasis simptomais, tyrimais ir endoskopiniu žarnos vaizdu. Svarbiausias tyrimas yra kolonoskopija arba sigmoidoskopija: ją atlieka gastroenterologas arba endoskopuotojas, per išangę apžiūrėdamas tiesiąją žarną ir storąją žarną.
Procedūros metu paimamos biopsijos iš žarnos gleivinės. Patologas mikroskopu vertina, ar audinyje yra lėtiniam uždegimui būdingų pokyčių. Kartu dažnai atliekami išmatų tyrimai, kad būtų atmesta bakterinė ar parazitinė infekcija, taip pat kraujo tyrimai dėl mažakraujystės ir uždegimo žymenų.
- Išmatų kalprotektinas padeda atskirti uždegimą nuo funkcinių sutrikimų.
- C reaktyvusis baltymas gali rodyti sisteminį uždegimą, bet ne visada padidėja.
- Biopsija svarbi net tada, kai endoskopinis vaizdas atrodo tipiškas.
- Infekcijų atmetimas būtinas, nes jų gydymas skiriasi iš esmės.
Kodėl svarbu nustatyti ligos išplitimą ir aktyvumą?
Opinis kolitas gali būti ribotas tik tiesiąja žarna, apimti kairiąją storosios žarnos pusę arba išplisti per didesnę storosios žarnos dalį. Šis skirtumas nėra formalumas: nuo jo priklauso vaistų forma, stebėjimo planas ir komplikacijų rizikos vertinimas.
Aktyvumas vertinamas pagal tuštinimosi dažnį, kraujo kiekį išmatose, kūno temperatūrą, pulsą, hemoglobino kiekį ir uždegimo rodiklius. Lengvas paūmėjimas gydomas kitaip nei sunkus, kai gali prireikti gydymo ligoninėje.
Koks gydymas laikomas pagrįstu?
Gydymo tikslas yra nuslopinti uždegimą, pasiekti remisiją ir sumažinti naujų paūmėjimų riziką. Lengvesnėms formoms dažnai skiriami 5-aminosalicilatų preparatai, vartojami per burną arba tiesiosios žarnos formomis, priklausomai nuo uždegimo vietos.
Kortikosteroidai naudojami paūmėjimui slopinti, tačiau jie netinka ilgalaikei ligos kontrolei dėl šalutinių poveikių. Jei liga aktyvi nepaisant įprasto gydymo, gali būti taikomi imuninę sistemą veikiantys vaistai, biologinė terapija ar tiksliniai sintetiniai vaistai. Sprendimą priima gastroenterologas, įvertinęs ligos sunkumą, ankstesnį gydymą ir infekcijų riziką.
Kai vaistai nepadeda arba atsiranda pavojingų komplikacijų, svarstoma chirurgija. Operaciją atlieka kolorektalinis chirurgas, dažniausiai šalinama storoji žarna. Tai gali pašalinti patį storosios žarnos uždegimo šaltinį, tačiau sprendimas turi ilgalaikių pasekmių virškinimui ir gyvenimo būdui.
Kokios komplikacijos lemia didžiausią klinikinę riziką?
Negydomas arba sunkiai kontroliuojamas opinis kolitas gali sukelti stiprų kraujavimą, storosios žarnos išsiplėtimą, perforaciją ar sunkią mažakraujystę. Skubi pagalba reikalinga, jei atsiranda aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas, dažnas kraujingas viduriavimas ar silpnumas.
Ilgai trunkantis ir plačiai išplitęs storosios žarnos uždegimas didina storosios žarnos vėžio riziką. Dėl šios priežasties pacientams gali būti skiriamos periodinės stebėsenos kolonoskopijos su biopsijomis, ypač kai liga tęsiasi daug metų arba kartu nustatomas pirminis sklerozuojantis cholangitas.
Ką praktiškai reiškia gyventi su opiniu kolitu?
Remisija nereiškia, kad liga išnyko visam laikui. Vaistų nutraukimas be gydytojo sprendimo gali padidinti paūmėjimo tikimybę, todėl stebėsena yra gydymo dalis, o ne papildoma priemonė.
Mityba gali padėti valdyti simptomus paūmėjimo metu, tačiau nėra vienos dietos, kuri įrodytai išgydytų opinį kolitą. Svarbu atskirti individualiai netoleruojamus produktus nuo nepagrįstų draudimų. Taip pat vertinami skiepai, infekcijų rizika, geležies trūkumas, vitamino D būklė ir nėštumo planavimas, jei tai aktualu pacientui.
Šaltiniai: https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/ulcerative-colitis
https://www.ecco-ibd.eu/publications/ecco-guidelines-science.html
https://www.crohnscolitisfoundation.org/what-is-ulcerative-colitis
