Storoji žarna yra apatinė virškinimo sistemos dalis, einanti po plonosios žarnos ir pasibaigianti išangės kanalu. Ji priklauso virškinamajam traktui, o jos pagrindinės funkcijos yra vandens ir elektrolitų įsiurbimas, išmatų formavimas, laikymas ir pašalinimas. Anatomiškai storoji žarna apima akląją žarną, gaubtinę žarną, tiesiąją žarną ir išangės kanalą.
Kodėl storoji žarna laikoma atskira virškinimo sistemos dalimi?
Storoji žarna skiriasi nuo plonosios žarnos sandara ir funkcija. Plonojoje žarnoje daugiausia vyksta maistinių medžiagų skaidymas ir įsiurbimas, o storojoje žarnoje baigiamas vandens grąžinimas į organizmą ir formuojamos išmatos. Dėl šios priežasties ji yra ne tik virškinimo vamzdžio tęsinys, bet ir atskiras fiziologinis etapas.
Storosios žarnos spindis paprastai yra platesnis negu plonosios žarnos, o gleivinė neturi gaurelių, būdingų plonajai žarnai. Jos sienelėje yra lygiųjų raumenų sluoksniai, kurie sukuria peristaltinius judesius. Šie judesiai lėtai stumia turinį tiesiosios žarnos link.
Kokias dalis sudaro storoji žarna?
Storoji žarna nėra vientisas anatominis vamzdis be aiškių ribų. Ji skirstoma į kelias dalis, kurių kiekviena turi konkrečią vietą pilvo ertmėje ir funkciją. Toks skirstymas svarbus medicinoje, nes ligos, tyrimai ir operacijos dažnai apibūdinami pagal pažeistą segmentą.
| Dalis | Vieta | Pagrindinė reikšmė |
|---|---|---|
| Akloji žarna | Dešinėje apatinėje pilvo dalyje | Priima turinį iš plonosios žarnos per ileocekalinį vožtuvą |
| Kirmėlinė atauga | Prisijungusi prie aklosios žarnos | Limfinio audinio turinti struktūra, kliniškai svarbi dėl apendicito |
| Gaubtinė žarna | Kyla, eina skersai, leidžiasi ir pereina į riestinę dalį | Įsiurbia vandenį ir elektrolitus, tankina žarnyno turinį |
| Tiesioji žarna | Dubenyje | Kaupia išmatas prieš tuštinimąsi |
| Išangės kanalas | Virškinamojo trakto pabaigoje | Kontroliuoja išmatų pašalinimą per sfinkterius |
Kaip storoji žarna formuoja išmatas?
Į storąją žarną patenka nesuvirškintos maisto liekanos, vanduo, druskos, gleivės ir bakterijos. Judant turiniui gaubtine žarna, gleivinė įsiurbia dalį vandens ir elektrolitų, ypač natrio bei chlorido jonų. Dėl to skystas turinys pamažu tampa tirštesnis.
Šis procesas priklauso nuo žarnyno judrumo. Jei turinys per storąją žarną juda per greitai, vanduo nespėja būti įsiurbtas ir gali atsirasti viduriavimas. Jei judėjimas per lėtas, įsiurbiama daugiau vandens, todėl išmatos kietėja ir gali vystytis vidurių užkietėjimas.
Kokią reikšmę turi storosios žarnos mikrobiota?
Storojoje žarnoje gyvena didelė mikroorganizmų bendrija, vadinama žarnyno mikrobiota. Ji dalyvauja skaidant kai kurias žmogaus fermentams sunkiai prieinamas medžiagas, pavyzdžiui, skaidulines medžiagas. Fermentacijos metu susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys, tarp jų acetatas, propionatas ir butiratas.
Butiratas yra svarbus storosios žarnos gleivinės ląstelėms, nes gali būti naudojamas kaip energijos šaltinis. Kartu mikrobiota veikia vietinį imuninį atsaką ir padeda riboti kai kurių patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi. Vis dėlto mikrobiotos sudėtis nėra vienoda visiems žmonėms; ją veikia mityba, vaistai, amžius ir ligos.
Kokie požymiai rodo, kad storosios žarnos veikla gali būti sutrikusi?
Storosios žarnos sutrikimai gali pasireikšti ne vien skausmu. Dalis simptomų susiję su tuštinimosi dažnio, išmatų konsistencijos ar kraujo priemaišų pokyčiais. Tokie požymiai vertinami kartu su amžiumi, ligos trukme, šeimine anamneze ir bendrais sveikatos rodikliais.
- užsitęsęs viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
- kraujas išmatose arba juodos išmatos;
- nepaaiškinamas pilvo skausmas, pūtimas ar spazmai;
- staigus tuštinimosi ritmo pasikeitimas;
- nepaaiškinamas kūno svorio mažėjimas;
- mažakraujystė, ypač kai nenustatoma kita aiški priežastis.
Šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį ar sunkią ligą. Juos gali sukelti hemorojus, infekcija, dirgliosios žarnos sindromas, uždegiminės žarnyno ligos, divertikuliozė ar vaistai. Tačiau kraujavimas iš virškinamojo trakto ir ilgalaikiai pokyčiai paprastai laikomi priežastimi kreiptis į gydytoją.
Kaip tiriama storoji žarna?
Storosios žarnos būklę vertina šeimos gydytojas, gastroenterologas, chirurgas arba kiti specialistai pagal simptomus. Vienas svarbiausių tyrimų yra kolonoskopija. Tai procedūra, kurios metu gydytojas endoskopu apžiūri tiesiąją žarną ir gaubtinę žarną iš vidaus, o prireikus paima audinio mėginį biopsijai arba pašalina polipą.
Kiti tyrimai gali būti išmatų tyrimai dėl slapto kraujo, uždegimo žymenų ar infekcijos, kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo klinikinės situacijos. Pavyzdžiui, įtariant uždegiminę žarnyno ligą gali būti svarbi biopsija, o įtariant ūminę komplikaciją dažniau naudojami vaizdiniai tyrimai.
Kokios ligos dažniausiai siejamos su storąja žarna?
Storoji žarna gali būti pažeidžiama uždegiminių, infekcinių, funkcinių ir navikinių ligų. Opinis kolitas dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje ir gali plisti gaubtine žarna. Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, tačiau neretai apima galinę plonosios žarnos dalį ir storąją žarną.
Divertikuliozė reiškia mažų gleivinės išsigaubimų susidarymą žarnos sienelėje, dažniausiai gaubtinėje žarnoje. Polipai yra gleivinės dariniai; dalis jų gali ilgainiui tapti piktybiniais, todėl jie kliniškai svarbūs storosios žarnos vėžio prevencijoje. Dėl šios priežasties atrankiniai tyrimai tam tikro amžiaus žmonėms taikomi net ir nejaučiant simptomų.
Kas padeda palaikyti normalią storosios žarnos veiklą?
Storosios žarnos veikla glaudžiai susijusi su mityba, skysčių vartojimu, fiziniu aktyvumu ir vaistais. Skaidulinės medžiagos didina išmatų tūrį ir gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Jų yra daržovėse, ankštiniuose augaluose, vaisiuose, viso grūdo produktuose, riešutuose ir sėklose.
Praktiškai tai reiškia, kad žarnyno funkcijai svarbus ne vien atskiras produktas, o visas mitybos modelis. Staigus skaidulų kiekio padidinimas kai kuriems žmonėms sukelia pūtimą, todėl pokyčiai paprastai toleruojami geriau, kai daromi palaipsniui. Jeigu yra lėtinė liga, kraujavimas ar stiprus skausmas, savarankiški mitybos pakeitimai neturėtų pakeisti medicininio įvertinimo.
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK507857/
Šaltinis: https://www.cancer.gov/publications/dictionaries/cancer-terms/def/colon
Šaltinis: https://www.niddk.nih.gov/health-information/diagnostic-tests/colonoscopy
