Divertikulinė storosios žarnos liga yra virškinimo sistemos liga, kai storosios žarnos sienelėje susiformuoja maži gleivinės išsigaubimai, vadinami divertikulais. Dažniausiai jie aptinkami riestinėje žarnoje, kairėje apatinėje pilvo dalyje.
Pati divertikuliozė dažnai nesukelia simptomų, tačiau divertikulams užsidegus išsivysto divertikulitas, o kai kuriais atvejais gali prasidėti kraujavimas ar kitos komplikacijos.
Kodėl storosios žarnos sienelėje susidaro divertikulai?
Divertikulai susidaro ten, kur storosios žarnos sienelė yra silpnesnė, dažnai kraujagyslių įėjimo vietose. Padidėjęs spaudimas žarnos viduje gali stumti gleivinę pro raumeninį sluoksnį, todėl atsiranda maišelio formos išsigaubimas. Tai nėra navikas ir savaime nereiškia vėžio.
Rizika didėja su amžiumi. Tam įtakos turi žarnyno motorika, jungiamojo audinio pokyčiai, mažas skaidulų kiekis maiste, nutukimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ir kai kurių vaistų vartojimas. Dažniau minimi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas, nes jie siejami su didesne kraujavimo ir komplikacijų rizika.
Kuo skiriasi divertikuliozė, divertikulinė liga ir divertikulitas?
Šie terminai dažnai painiojami, tačiau jie reiškia skirtingas būkles. Klinikoje tai svarbu, nes nuo termino priklauso tyrimų ir gydymo taktika. Vien divertikulų radimas kolonoskopijos metu dar nereiškia aktyvaus uždegimo.
| Terminas | Ką reiškia? | Tipiška situacija |
|---|---|---|
| Divertikuliozė | Storojoje žarnoje yra divertikulų, bet nėra uždegimo. | Dažnai randama atsitiktinai per kolonoskopiją ar KT tyrimą. |
| Divertikulinė liga | Divertikulai susiję su simptomais, pavyzdžiui, pilvo skausmu ar tuštinimosi pokyčiais. | Gali priminti dirgliosios žarnos sindromą, bet vertinama pagal kliniką ir tyrimus. |
| Divertikulitas | Divertikulas ar aplinkiniai audiniai užsidega. | Atsiranda lokalus skausmas, karščiavimas, uždegimo rodiklių padidėjimas. |
| Komplikuotas divertikulitas | Uždegimą lydi pūlinys, perforacija, fistulė, žarnos susiaurėjimas ar peritonitas. | Dažnai reikia skubaus chirurginio ar intervencinio gydymo. |
Kokie simptomai rodo, kad divertikulai tapo kliniškai svarbūs?
Besimptomė divertikuliozė dažniausiai nejaučiama. Žmogus gali gyventi metų metus nežinodamas, kad turi divertikulų. Simptomai tampa svarbūs tada, kai atsiranda uždegimas, kraujavimas arba nuolatiniai pilvo skausmai.
Divertikulitui būdingas skausmas dažniausiai juntamas kairėje apatinėje pilvo dalyje. Vis dėlto skausmo vieta gali skirtis, ypač jei divertikulai yra kitoje storosios žarnos dalyje. Kartu gali pasireikšti karščiavimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- nuolatinis ar stiprėjantis skausmas kairėje apatinėje pilvo dalyje;
- karščiavimas, šaltkrėtis, bendras silpnumas;
- pilvo pūtimas, pykinimas, apetito sumažėjimas;
- tuštinimosi ritmo pokyčiai;
- šviežias kraujas išmatose, dažniau susijęs su divertikulų kraujavimu nei su uždegimu.
Kaip diagnozuojama divertikulinė storosios žarnos liga?
Diagnozę vertina šeimos gydytojas, gastroenterologas arba pilvo chirurgas, priklausomai nuo simptomų stiprumo. Apžiūrima pilvo sritis, įvertinamas skausmo pobūdis, temperatūra, pulsas, gretutinės ligos ir vartojami vaistai. Kraujo tyrimuose dažnai tikrinamas leukocitų skaičius ir C reaktyvusis baltymas, nes jie padeda įvertinti uždegimą.
Ūminio divertikulito atveju dažniausiai svarbiausias vaizdinis tyrimas yra pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija. Ją atlieka radiologijos komanda, tiriama pilvo ertmė, storoji žarna ir aplinkiniai audiniai. Tyrimas padeda atskirti paprastą uždegimą nuo pūlinio, perforacijos ar kitų ūminių pilvo būklių.
Kolonoskopija yra endoskopinis storosios žarnos tyrimas, kurį atlieka gastroenterologas arba endoskopuotojas. Ji nėra įprastai atliekama pačiame ūminio sunkaus uždegimo pike, nes tuo metu žarnos sienelė gali būti jautresnė. Dažnai kolonoskopija planuojama vėliau, kai reikia atmesti storosios žarnos vėžį, polipus ar uždegimines žarnyno ligas.
Kaip gydomas divertikulitas ir kada reikia skubios pagalbos?
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvas, nekomplikuotas divertikulitas kai kuriems pacientams gali būti gydomas ambulatoriškai: skysčiais, laikina mitybos korekcija, skausmo kontrole ir stebėjimu. Antibiotikai skiriami ne visada, nes sprendimas priklauso nuo paciento būklės, imuniteto, karščiavimo, kraujo tyrimų ir komplikacijų rizikos.
Komplikuotas divertikulitas gydomas ligoninėje. Jei susidaro pūlinys, gali reikėti antibiotikų į veną arba intervencinio pūlinio drenavimo per odą, kurį atlieka intervencinis radiologas. Esant perforacijai, peritonitui, žarnos nepraeinamumui ar nekontroliuojamam kraujavimui, gydyme dalyvauja pilvo chirurgas, o operacija gali būti būtina.
Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei pilvo skausmas stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra, alpimas, įtemptas pilvas, gausus kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba vėmimas, neleidžiantis gerti skysčių. Šie požymiai gali rodyti ne tik divertikulitą, bet ir kitas pavojingas pilvo ligas.
Ką galima daryti, kad paūmėjimų rizika būtų mažesnė?
Ilgalaikėje priežiūroje svarbiausia yra žarnyno funkcijos stabilumas. Daugeliui pacientų rekomenduojama palaipsniui didinti maistinių skaidulų kiekį, gerti pakankamai skysčių ir reguliariai judėti. Skaidulos yra daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose produktuose, viso grūdo gaminiuose, sėklose ir riešutuose.
Anksčiau pacientams dažnai buvo patariama vengti riešutų, kukurūzų ar sėklų, tačiau šiuolaikinėse rekomendacijose toks draudimas nėra laikomas universalia būtinybe. Praktikoje svarbiau stebėti individualų toleravimą. Jei konkretus produktas nuolat sukelia simptomus, jį verta aptarti su gydytoju ar dietologu.
Riziką taip pat gali mažinti kūno svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas ir apgalvotas vaistų nuo skausmo vartojimas. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo nereikėtų vartoti ilgai be gydytojo priežiūros, ypač jei anksčiau buvo divertikulų kraujavimas ar komplikuotas divertikulitas.
Ar divertikulinė liga susijusi su storosios žarnos vėžiu?
Divertikulai patys savaime nėra storosios žarnos vėžys ir nelaikomi ikivėžine būkle. Tačiau kai kurie simptomai gali sutapti: pilvo skausmas, kraujas išmatose, tuštinimosi pokyčiai ar mažakraujystė. Dėl šios priežasties gydytojai kartais rekomenduoja kolonoskopiją po divertikulito epizodo, ypač jei anksčiau žarna nebuvo tirta.
Svarbu atskirti dvi užduotis: gydyti uždegimą ir nepražiūrėti kitos storosios žarnos ligos. Šis principas paaiškina, kodėl vien antibiotikų ar pagerėjusios savijautos kartais nepakanka galutiniam įvertinimui. Sprendimas dėl kolonoskopijos priklauso nuo amžiaus, simptomų, šeiminės anamnezės ir ankstesnių tyrimų.
Šaltinis: https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/diverticulosis-diverticulitis
Šaltinis: https://www.nice.org.uk/guidance/ng147
Šaltinis: https://www.merckmanuals.com/professional/gastrointestinal-disorders/diverticular-disease/diverticulitis
