Ivermektino sėkmė parazitinių ligų gydyme nėra įrodymas onkologijoje
Ivermektinas medicinoje turi aiškią vietą. Jis vartojamas gydant kai kurias parazitų sukeltas ligas, įskaitant onchocerciozę, dar vadinamą upių aklumu, ir kitas helmintų infekcijas. Šio vaisto istorija siejama su avermektinų atradimu, už kurį 2015 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skirta Williamui C. Campbellui ir Satoshi Ōmurai.
Šis kontekstas yra svarbus, nes jis paaiškina, kodėl ivermektinas pelnytai laikomas reikšmingu vaistu. Visgi vaisto veiksmingumas prieš parazitus automatiškai nereiškia, kad jis veikia vėžines ląsteles žmogaus organizme. Skirtingos ligos turi skirtingus biologinius mechanizmus, o onkologijoje vien teorinio poveikio nepakanka.
Laboratoriniai tyrimai negali pakeisti klinikinių vėžio gydymo įrodymų
Dažnai minimi tyrimai, kuriuose ivermektinas veikia vėžines ląsteles Petri lėkštelėje arba gyvūnų modeliuose. Tokie darbai gali būti naudingi kaip ankstyva mokslinė hipotezė, nes jie leidžia aiškintis galimus molekulinius kelius. Vis dėlto laboratorinis poveikis nėra tas pats, kas gydymas žmogui.
Viena pagrindinių problemų – dozės ir koncentracijos. Medžiaga gali slopinti vėžines ląsteles laboratorijoje tik tokiomis koncentracijomis, kurios žmogaus kraujyje būtų nepasiekiamos arba nesaugios. Dėl to išvada „veikia ląsteles“ nereiškia „gydo pacientą“.
Patikimiems teiginiams apie vėžio gydymą reikia klinikinių tyrimų
Onkologijoje vaistas laikomas veiksmingu ne pagal populiarumą socialiniuose tinkluose ir ne pagal pavienes istorijas. Vertinami atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai, kuriuose matuojamas bendras išgyvenamumas, ligos progresavimo laikas, naviko atsakas ir šalutinis poveikis. Būtent tokie duomenys leidžia atskirti realų poveikį nuo atsitiktinumo, placebo efekto ar kitų kartu taikytų gydymo metodų įtakos.
Ivermektino atveju tokių įrodymų vėžiui gydyti nėra. Nėra patikimo pagrindo teigti, kad jis mažina navikus, ilgina gyvenimą ar gali pakeisti chemoterapiją, imunoterapiją, radioterapiją, chirurgiją ar taikinių terapiją. Kol tokie duomenys neatsiranda, teiginys apie vėžio gydymą lieka nepagrįstas.
Pavienės istorijos apie pasveikimą neįrodo vaisto poveikio
Internete plinta pasakojimai apie žmones, kurie vartojo ivermektiną ir vėliau teigė pasijutę geriau arba gavę geresnius tyrimų rezultatus. Tokie pasakojimai gali būti emociškai paveikūs, ypač kai kalbama apie sunkias diagnozes. Bet medicinoje jie nelaikomi įrodymu.
Vėžiu sergantys pacientai neretai vienu metu gauna kelis gydymo būdus, keičia mitybą, vartoja papildus, patiria natūralius ligos eigos svyravimus. Be kontrolinės grupės neįmanoma nustatyti, kas iš tikrųjų turėjo įtakos rezultatui. Pavienis atvejis gali kelti klausimą tyrėjams, bet negali tapti gydymo rekomendacija.
Nepagrįstas vartojimas gali atitraukti nuo įrodymais pagrįsto gydymo
Didžiausia rizika nėra vien ta, kad ivermektinas gali nesuveikti. Pavojus kyla tada, kai pacientas atideda arba nutraukia gydymą, kurio nauda patikrinta klinikiniais tyrimais. Vėžio gydyme laikas dažnai turi reikšmę, nes liga gali progresuoti.
Ivermektinas, vartojamas pagal patvirtintas indikacijas ir tinkamomis dozėmis, yra naudingas vaistas. Vartojamas savarankiškai, ne pagal paskirtį ir tikintis gydyti vėžį, jis tampa ne įrodymu grįsta terapija, o rizikingu eksperimentu. Dėl bet kokio papildomo preparato verta kalbėtis su onkologu, nes svarbios ir sąveikos su kitais vaistais.
Aiškus vertinimas: geras vaistas netampa vaistu nuo visko
Ivermektino reputacija parazitinių ligų gydyme yra pagrįsta realiais medicinos pasiekimais. Būtent dėl to klaidingi teiginiai apie jo poveikį vėžiui skamba įtikinamai: žmonės mato žinomą vaistą ir tikisi naujos paskirties. Medicinoje toks žingsnis galimas tik tada, kai jį paremia klinikiniai duomenys.
Kol nėra geros kokybės tyrimų, rodančių naudą vėžiu sergantiems pacientams, ivermektinas neturėtų būti pristatomas kaip priešvėžinis gydymas. Tiksliausias atsakymas išlieka paprastas: tai puikus vaistas nuo kai kurių parazitinių ligų, bet neįrodytas vaistas nuo vėžio.
Šaltiniai:
Ivermectin is a genuinely great drug, but there’s no good evidence it can treat cancer
https://www.nobelprize.org/prizes/medicine/2015/summary/
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/onchocerciasis
