Hepatitas B yra hepatito B viruso (HBV) sukelta kepenų infekcija, priklausanti virusinių hepatitų grupei. Ji gali būti ūminė arba lėtinė, dažnai prasideda be aiškių simptomų, tačiau gali sukelti nuovargį, pykinimą, pilvo skausmą, tamsų šlapimą ir geltą.
Hepatito gydymas priklauso nuo ligos formos: ūminis hepatitas B dažniausiai gydomas palaikomai, o lėtinis hepatitas B gali būti kontroliuojamas antivirusiniais vaistais, kepenų būklės stebėjimu ir komplikacijų prevencija.
Kaip hepatitas B pažeidžia kepenis?
Hepatito B virusas patenka į organizmą per kraują ir kitus kūno skysčius. Jis dauginasi kepenų ląstelėse, vadinamose hepatocitais. Pats virusas nėra vienintelė žalos priežastis: didelę dalį kepenų uždegimo sukelia imuninė sistema, bandydama sunaikinti užkrėstas ląsteles.
Ūminė infekcija trunka ribotą laiką ir daliai žmonių baigiasi pasveikimu. Lėtiniu hepatitu B laikoma būklė, kai viruso žymenys kraujyje išlieka ilgiau kaip 6 mėnesius. Tokiu atveju ilgalaikis uždegimas gali skatinti kepenų fibrozę, cirozę ir kepenų ląstelių vėžį.
Kokie yra hepatito B simptomai?
Hepatito B simptomai nėra specifiniai, todėl liga gali būti supainiota su kitomis infekcijomis ar virškinimo sutrikimais. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka kelias savaites ar mėnesius. Dalis užsikrėtusiųjų, ypač vaikai, jokių požymių nejaučia.
Dažniausiai aprašomi simptomai yra susiję su kepenų uždegimu ir tulžies pigmento bilirubino kaupimusi kraujyje. Praktikoje svarbu vertinti ne vien savijautą, bet ir kraujo tyrimus, nes simptomų stiprumas ne visada atspindi kepenų pažeidimo mastą.
- nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas;
- pykinimas, apetito stoka, kartais vėmimas;
- skausmas ar maudimas dešinėje pašonėje;
- tamsus šlapimas ir pašviesėjusios išmatos;
- akių baltymų ir odos pageltimas;
- sąnarių skausmai, nedidelis karščiavimas;
- niežulys, kai sutrinka tulžies apykaita.
Kaip užsikrečiama hepatitu B?
HBV plinta per kraują, spermą, makšties sekretą ir kitus infekuotus kūno skysčius. Dažnas perdavimo kelias pasaulyje yra užsikrėtimas gimdymo metu, kai virusas perduodamas iš motinos naujagimiui. Suaugusiesiems svarbūs rizikos veiksniai yra nesaugūs lytiniai santykiai, bendros adatos, nesterilios procedūros ir kontaktas su infekuotu krauju.
Virusas neplinta per įprastą bendravimą: rankos paspaudimą, apkabinimą, kosėjimą ar dalijimąsi maistu. Tačiau buityje nereikėtų dalytis skustuvais, dantų šepetėliais ar kitais daiktais, kurie gali turėti kraujo pėdsakų.
Kokie tyrimai patvirtina hepatitą B?
Hepatitas B nustatomas kraujo tyrimais. Kraujas paprastai imamas iš venos, tyrimą skiria šeimos gydytojas, infektologas, gastroenterologas arba kitas gydytojas pagal klinikinę situaciją. Vien simptomais diagnozė nepatvirtinama, nes panašiai gali pasireikšti hepatitas A, hepatitas C, vaistų sukeltas kepenų pažeidimas ar tulžies takų ligos.
| Tyrimas | Ką parodo | Kam svarbus |
|---|---|---|
| HBsAg | Rodo esamą hepatito B viruso infekciją | Pagrindinis atrankos ir diagnozės žymuo |
| Anti-HBs | Rodo imunitetą po skiepo arba persirgtos infekcijos | Padeda įvertinti apsaugą |
| Anti-HBc | Rodo kontaktą su virusu praeityje arba dabar | Naudingas atskiriant infekcijos fazes |
| HBV DNR | Nustato viruso kiekį kraujyje | Padeda spręsti dėl gydymo ir stebėti atsaką |
| ALT, AST | Rodo kepenų ląstelių pažeidimą | Vertina uždegimo aktyvumą |
| Elastografija arba ultragarsas | Vertina kepenų struktūrą, fibrozę, cirozės požymius | Svarbu lėtinės ligos stebėsenai |
Kaip gydomas ūminis hepatitas B?
Ūminio hepatito B atveju daugumai suaugusiųjų specifinių antivirusinių vaistų neprireikia. Gydymas paprastai yra palaikomasis: skysčiai, poilsis pagal savijautą, pykinimo kontrolė ir kepenims galinčių pakenkti medžiagų vengimas. Alkoholio vartojimas ligos metu didina kepenų apkrovą, todėl jo reikėtų atsisakyti.
Sunkiais atvejais, kai atsiranda kepenų nepakankamumo požymių, žmogus gydomas ligoninėje. Tokie požymiai gali būti didėjanti gelta, kraujavimo sutrikimai, sąmonės pakitimai ar ryškus silpnumas. Sprendimus dėl vaistų priima gydytojas, remdamasis tyrimais ir bendra paciento būkle.
Kada gydomas lėtinis hepatitas B?
Lėtinis hepatitas B gydomas ne visada iš karto. Sprendimas priklauso nuo HBV DNR kiekio, ALT aktyvumo, kepenų fibrozės laipsnio, amžiaus, šeiminės kepenų vėžio rizikos ir gretutinių ligų. Tikslas yra slopinti viruso dauginimąsi ir mažinti cirozės bei kepenų vėžio riziką.
Dažniausiai naudojami nukleozidų arba nukleotidų analogai, tokie kaip tenofoviras ar entekaviras. Kai kuriais atvejais taikomas pegiliuotas interferonas alfa, tačiau jis tinka ne visiems ir turi daugiau nepageidaujamų reakcijų. Gydymą skiria ir stebi infektologas arba gastroenterologas, o kepenų būklė vertinama periodiniais kraujo ir vaizdiniais tyrimais.
Kaip hepatito B galima išvengti?
Patikimiausia prevencijos priemonė yra hepatito B vakcina. Ji leidžiama į raumenį, dažniausiai į žasto deltinį raumenį; kūdikiams injekcija paprastai atliekama šlaunies srityje. Skiepijimą atlieka sveikatos priežiūros specialistas pagal nacionalinį skiepijimo kalendorių arba individualią riziką.
Po galimo kontakto su virusu, pavyzdžiui, įsidūrus užkrėsta adata ar naujagimiui gimus iš HBsAg teigiamos motinos, gali būti skiriamas hepatito B imunoglobulinas ir vakcina. Tokia profilaktika veiksmingiausia, kai pradedama kuo greičiau po kontakto.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikia kreiptis, jei atsiranda gelta, tamsus šlapimas, nepaaiškinamas nuovargis, pykinimas ar skausmas dešinėje pašonėje, ypač po galimo kontakto su krauju ar nesaugių lytinių santykių. Tyrimai taip pat rekomenduojami nėščiosioms, žmonėms, turintiems lytinių partnerių su HBV, švirkščiamųjų narkotikų vartotojams ir sveikatos priežiūros darbuotojams po profesinės ekspozicijos.
Ankstyva diagnozė svarbi dėl dviejų priežasčių. Pirma, ji leidžia laiku įvertinti kepenų pažeidimą. Antra, padeda sumažinti viruso perdavimą kitiems žmonėms, nes infekuotas asmuo gali imtis apsaugos priemonių ir informuoti gydytoją prieš medicinines procedūras.
Šaltinis: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/hepatitis-b
Šaltinis: https://www.cdc.gov/hepatitis-b/
