Spondilolistezė – Kas tai. Diagnostika, gydymas, reabilitacija.

Spondilolistezė – Kas tai. Diagnostika, gydymas, reabilitacija.

Spondilolistezė yra stuburo būklė, kai vienas slankstelis pasislenka kito slankstelio atžvilgiu, dažniausiai į priekį. Ji priskiriama degeneracinių, įgimtų, trauminių arba istminių stuburo ligų grupei.

Dažniausiai pažeidžiama juosmeninė stuburo dalis, ypač L4–L5 ir L5–S1 segmentai. Diagnostika remiasi klinikiniu ištyrimu ir vaizdiniais tyrimais, o gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis.

4 žingsniai, padedantys sustabdyti spondilolistezes progresavimą →

Spondilolistezė reiškia mechaninį slankstelio poslinkį

Stuburas sudarytas iš slankstelių, tarpslankstelinių diskų, sąnarių, raiščių ir nervinių struktūrų. Kai vienas slankstelis praranda įprastą padėtį, pasikeičia krūvio pasiskirstymas. Tai gali dirginti facetinius sąnarius, diską, nervų šakneles ar stuburo kanalą.

Medicinoje dažnai vartojama Meyerding klasifikacija. Ji vertina, kokia slankstelio kūno dalis pasislinko į priekį. Skaičiavimas paprastas: poslinkio procentas = poslinkio atstumas / apatinio slankstelio priekinis–užpakalinis skersmuo × 100.

Laipsnis Poslinkis Klinikinė reikšmė
I 0–25 % Dažnai gydoma be operacijos, vertinami simptomai.
II 26–50 % Gali reikėti intensyvesnės reabilitacijos ir stebėjimo.
III 51–75 % Didesnė nervų spaudimo ir nestabilumo rizika.
IV 76–100 % Dažniau svarstomas chirurginis gydymas.
V Daugiau kaip 100 % Vadinama spondiloptoze, būklė laikoma sunkia.

Simptomai priklauso nuo poslinkio vietos ir nervų spaudimo

Ne kiekviena spondilolistezė sukelia skausmą. Kai poslinkis mažas, žmogus gali apie jį sužinoti tik atlikęs rentgenogramą dėl kitos priežasties. Simptomai dažnėja, kai atsiranda nestabilumas, raumenų įtampa arba susiaurėja nervų šaknelių angos.

  • apatinės nugaros dalies skausmas;
  • skausmo plitimas į sėdmenį, šlaunį ar blauzdą;
  • kojų tirpimas, dilgčiojimas arba silpnumas;
  • skausmo stiprėjimas stovint, einant ar lenkiantis atgal;
  • palengvėjimas atsisėdus arba pasilenkus į priekį;
  • šlaunies užpakalinės grupės raumenų įsitempimas.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jeigu atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimas, nejautra tarpvietėje, sparčiai didėjantis kojų silpnumas. Tokie požymiai gali reikšti nervinių struktūrų suspaudimą.

Kaip atrodo spondilolistezė vaizdiniuose tyrimuose?

Rentgenogramoje matomas slankstelio pasislinkimas kito slankstelio atžvilgiu. Šoninė projekcija padeda įvertinti poslinkio dydį, o funkcinės nuotraukos lenkiantis ir tiesiantis gali atskleisti nestabilumą. Radiologas aprašo slankstelių padėtį, tarpslankstelinį tarpą, degeneracinius pakitimus ir poslinkio laipsnį.

Magnetinio rezonanso tomografija vertina diskus, nervų šakneles, stuburo kanalą ir minkštuosius audinius. Kompiuterinė tomografija tiksliau parodo kaulines struktūras, įskaitant pars interarticularis defektą, kuris būdingas istminei spondilolistezei.

Diagnostikoje dalyvauja keli specialistai

Pirmasis vertinimas dažnai prasideda pas šeimos gydytoją, neurologą, ortopedą traumatologą arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Gydytojas klausia apie skausmo trukmę, plitimą į kojas, fizinį krūvį, traumas ir neurologinius simptomus. Apžiūros metu tikrinama laikysena, judesių amplitudė, refleksai, raumenų jėga ir jutimai.

Vaizdinius tyrimus atlieka radiologijos technologai, o aprašo gydytojas radiologas. Jei įtariamas reikšmingas nervų spaudimas arba progresuojantis poslinkis, pacientą gali konsultuoti neurochirurgas arba stuburo chirurgijoje dirbantis ortopedas traumatologas.

Gydymas pirmiausia priklauso nuo simptomų, ne vien nuo rentgeno vaizdo

Lengva spondilolistezė be neurologinių simptomų dažniausiai gydoma konservatyviai. Tikslas yra mažinti skausmą, gerinti liemens kontrolę ir sumažinti nervų dirginimą. Gydymo planas parenkamas pagal amžių, poslinkio laipsnį, fizinį aktyvumą ir gretutines ligas.

Konservatyvus gydymas gali apimti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, trumpalaikį krūvio mažinimą, individualią kineziterapiją, laikysenos korekciją ir svorio kontrolę. Kai skausmas plinta į koją, kai kuriais atvejais taikomos epidurinės steroidų injekcijos. Jas atlieka gydytojas, dažniausiai į juosmeninę stuburo sritį, naudojant vaizdo kontrolę.

Operacija svarstoma esant nervų spaudimui arba nestabilumui

Chirurginis gydymas nėra pirmas pasirinkimas visiems pacientams. Jis svarstomas, kai skausmas išlieka nepaisant nuoseklaus konservatyvaus gydymo, kai didėja neurologinis deficitas arba nustatomas reikšmingas stuburo nestabilumas. Operaciją atlieka neurochirurgas arba ortopedas traumatologas, dirbantis stuburo chirurgijos srityje.

Dažniausios operacijos yra nervinių struktūrų dekompresija ir slankstelių stabilizavimas, dar vadinamas fiksacija arba spondilodeze. Operuojama pažeista stuburo dalis, dažniausiai juosmuo. Tikslas – sumažinti nervų spaudimą ir apriboti skausmą keliantį judėjimą tarp slankstelių.

Reabilitacija mažina atkryčio riziką ir atkuria judėjimą

Reabilitaciją sudaro kineziterapija, paciento mokymas ir palaipsnis grįžimas prie fizinio krūvio. Kineziterapeutas vertina liemens raumenų kontrolę, dubens padėtį, klubų judrumą ir eiseną. Pratimai dažniausiai skirti giliųjų liemens raumenų aktyvinimui, sėdmenų stiprinimui ir judesių kontrolei.

Po operacijos reabilitacijos eiga priklauso nuo taikytos technikos, kaulinio gijimo ir gydytojo nurodymų. Ankstyvuoju laikotarpiu siekiama saugaus vaikščiojimo ir žaizdos gijimo, vėliau didinamas krūvis. Staigūs lenkimai, sunkūs kėlimai ir rotaciniai judesiai ribojami pagal chirurgo rekomendacijas.

Kontraindikacijos ir atsargumo ribos priklauso nuo būklės sunkumo

Kai yra ūmus kojos silpnumas, jutimų blogėjimas ar šlapinimosi sutrikimai, savarankiški pratimai netinka. Tokiais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas. Intensyvūs atlošimo pratimai, šuoliai ir sunkioji atletika gali didinti simptomus, ypač esant juosmeninės dalies nestabilumui.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo netinka daliai pacientų, sergančių skrandžio opalige, inkstų liga ar vartojančių kraują skystinančius vaistus. Injekcijos ir operacijos taip pat turi rizikų: infekciją, kraujavimą, nervo pažeidimą, nepakankamą skausmo sumažėjimą. Sprendimas priimamas įvertinus naudą ir galimą žalą konkrečiam pacientui.

Šaltiniai

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK430767/
https://orthoinfo.aaos.org/en/diseases–conditions/spondylolisthesis/
https://www.physio-pedia.com/Spondylolisthesis
https://radiopaedia.org/articles/spondylolisthesis

Kaip vertintumėte šį straipsnį?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Balsų skaičius: 1

Įvertinimų dar nėra. Būkite pirmas!

Susiję Įrašai

Taip Pat Skaitykite