Spondilolistezė – tai būklė, kai vienas stuburo slankstelis pasislenka kito atžvilgiu. Degeneracinė spondilolistezė dažniausiai siejama su tarpslankstelinių diskų, sąnarinių ataugų ir raiščių nusidėvėjimu, todėl dažniau nustatoma vyresniame amžiuje.
„Spine-health“ parengtoje medžiagoje akcentuojama, kad ligos progresavimą gali padėti stabdyti nuoseklus planas, apimantis diagnozės patvirtinimą, krūvio kontrolę, raumenų stiprinimą ir simptomų stebėjimą.
Degeneracinė spondilolistezė dažniausiai išsivysto dėl stuburo struktūrų nusidėvėjimo
Degeneracinės spondilolistezės atveju slankstelio pasislinkimą lemia ne ūmi trauma, o ilgainiui vykstantys stuburo pakitimai. Dylant tarpslanksteliniams diskams ir smulkiesiems stuburo sąnariams, slanksteliai gali prarasti stabilumą. Dėl to vienas jų ima slinkti į priekį.
Ši būklė dažniausiai pažeidžia juosmeninę stuburo dalį, nes jai tenka didelė kūno svorio ir judesių apkrova. Pacientai gali jausti apatinės nugaros dalies skausmą, sustingimą, skausmo plitimą į sėdmenis ar kojas.
Kai pasislinkęs slankstelis susiaurina stuburo kanalą arba dirgina nervus, gali atsirasti tirpimas, silpnumas ar vaikštant stiprėjantis kojų skausmas.
1 žingsnis – diagnozę turi patvirtinti gydytojas ir vaizdiniai tyrimai
Pirmasis žingsnis – ne spėlioti pagal simptomus, o tiksliai nustatyti, ar skausmą sukelia spondilolistezė. Tam gydytojas vertina paciento nusiskundimus, judesių amplitudę, neurologinius požymius ir, jei reikia, skiria rentgeno, magnetinio rezonanso ar kitus tyrimus.
Vaizdiniai tyrimai padeda įvertinti, kuris slankstelis pasislinkęs, koks pasislinkimo laipsnis ir ar nėra nervinių struktūrų spaudimo. Tai svarbu renkantis gydymą: vienam pacientui pakanka kineziterapijos ir krūvio korekcijos, kitam gali prireikti skausmo kontrolės procedūrų ar chirurgo konsultacijos.
2 žingsnis – kasdieniai judesiai koreguojami taip, kad mažintų spaudimą juosmeniui
„Spine-health“ medžiagoje pabrėžiama, kad ligos valdymas prasideda nuo mechaninės apkrovos mažinimo. Praktikoje tai reiškia, kad pacientui tenka peržiūrėti, kaip jis kelia daiktus, sėdi, miega, sportuoja ir atlieka pasikartojančius judesius.
Dažnai rekomenduojama vengti judesių, kurie stipriai atlošia juosmeninę stuburo dalį arba provokuoja kojų simptomus. Ilgas stovėjimas, staigūs pasisukimai, sunkumų kėlimas nuo žemės ar pratimai su didele ašine apkrova gali sustiprinti skausmą. Vietoje to pasirenkami judesiai, kuriuos pacientas toleruoja be simptomų paūmėjimo.
3 žingsnis – stabilizuojantys pratimai taikomi liemens ir dubens kontrolei
Vienas svarbiausių neoperacinio gydymo elementų yra kineziterapija. Jos tikslas – ne „atstatyti“ pasislinkusį slankstelį rankomis, o pagerinti stuburo stabilumą, raumenų kontrolę ir judesių toleranciją.
Dažniausiai dirbama su giliaisiais pilvo, nugaros, sėdmenų ir dubens raumenimis. Pratimai parenkami individualiai, nes netinkamas krūvis gali padidinti skausmą. Kai kuriems pacientams geriau tinka pratimai gulint ar sėdint, kiti palaipsniui pereina prie stovimų stabilizacijos pratimų, ėjimo ar mažo poveikio aerobinės veiklos.
Pratimai turi būti didinami palaipsniui
Staigus grįžimas prie intensyvaus sporto gali išprovokuoti simptomus. Todėl krūvis paprastai didinamas etapais: iš pradžių mokomasi taisyklingai aktyvuoti liemens raumenis, vėliau pridedami judesiai kojoms ir dubeniui, galiausiai – kasdienę veiklą imituojantys pratimai.
4 žingsnis – neurologiniai simptomai stebimi, nes jie gali keisti gydymo planą
Spondilolistezė ne visada progresuoja greitai, tačiau kai kurie simptomai reikalauja skubesnio gydytojo įvertinimo. Įspėjamaisiais požymiais laikomas stiprėjantis kojų silpnumas, tirpimas, sutrikusi eisena, šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės pokyčiai.
Jei konservatyvus gydymas nepadeda arba nervų spaudimas sukelia ryškius simptomus, pacientas gali būti siunčiamas stuburo specialisto konsultacijai. Gydymo planas tuomet priklauso nuo pasislinkimo laipsnio, nervų spaudimo, skausmo trukmės ir paciento kasdienės funkcijos.
Spondilolistezės progresavimo stabdymas paprastai nėra vienkartinė procedūra. Tai nuoseklus procesas: patvirtinti diagnozę, sumažinti provokuojančius krūvius, stiprinti stabilizuojančius raumenis ir stebėti simptomus, kurie gali rodyti nervų pažeidimą.
Šaltiniai:
https ://shop.spine-health.com/products/degenerative-spondylolisthesis-4-steps-to-stop-the-slip
