Mikrodiscektomija yra stuburo chirurgijos procedūra, priklausanti mažesnės apimties dekompresinėms operacijoms.
Jos tikslas – pašalinti tarpslankstelinio disko išvaržos dalį, kuri spaudžia nervinę šaknelę ir sukelia skausmą, tirpimą ar raumenų silpnumą.
Dažniausiai ji atliekama juosmeninėje stuburo dalyje, rečiau – kaklinėje ar krūtininėje srityje, kai simptomai atitinka nervo suspaudimo vietą.
Kokiai problemai spręsti skirta mikrodiscektomija?
Mikrodiscektomija taikoma tada, kai disko išvarža spaudžia nervą. Tarpslankstelinis diskas yra kremzlinė struktūra tarp slankstelių; jo minkštesnė vidinė dalis gali prasiveržti pro išorinį žiedą ir patekti į stuburo kanalą. Toks mechaninis spaudimas dažnai sukelia radikulopatiją – skausmą, plintantį nervo eiga.
Juosmeninėje dalyje tai dažniausiai vadinama išialgija. Skausmas gali plisti į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą. Kaklinėje dalyje simptomai gali pereiti į petį, ranką ar pirštus. Operacija nukreipta ne į patį nugaros skausmą kaip bendrą reiškinį, o į nervo suspaudimo sukeltus požymius.
Kada gydytojai svarsto šią operaciją?
Sprendimas priimamas įvertinus simptomus, neurologinę būklę ir vaizdinius tyrimus. Dažniausiai naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas, nes jis parodo diską, nervines struktūras ir išvaržos kryptį. Vien tyrimo radinio nepakanka: vaizde matoma išvarža turi atitikti paciento skundus.
- stiprus kojos ar rankos skausmas, atitinkantis nervo eigą;
- tirpimas, dilgčiojimas ar jutimo sumažėjimas;
- raumenų silpnumas, pavyzdžiui, sunkiau pakelti pėdą;
- simptomai išlieka nepaisant vaistų, kineziterapijos ar laiko;
- skubi būklė, kai atsiranda šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai ar balno srities nejautra.
Kas atlieka mikrodiscektomiją ir kuriose kūno dalyse?
Mikrodiscektomiją atlieka neurochirurgas arba stuburo chirurgijoje besispecializuojantis ortopedas traumatologas. Procedūra vyksta operacinėje, taikant bendrąją nejautrą arba pasirinktą nejautros metodą pagal paciento būklę ir įstaigos praktiką.
Dažniausia operacijos vieta yra juosmeninė stuburo dalis, ypač L4–L5 ir L5–S1 segmentai, nes šiose vietose tenka didelė mechaninė apkrova. Kaklinėje stuburo dalyje disko išvaržos gydomos kitais metodais dažniau nei klasikine mikrodiscektomija, bet principas lieka tas pats: pašalinama nervą spaudžianti disko medžiaga.
Kaip atliekama mikrodiscektomija?
Operacijos metu pacientas dažniausiai guldomas ant pilvo. Chirurgas padaro nedidelį pjūvį virš pažeisto segmento ir, naudodamas operacinį mikroskopą arba didinamąją optiką, pasiekia stuburo kanalą. Audiniai atitraukiami taip, kad būtų matoma nervinė šaknelė ir disko išvaržos fragmentas.
Kai kuriais atvejais pašalinama maža kaulinės struktūros ar raiščio dalis, kad būtų saugiai pasiektas nervas. Tada pašalinama tik ta disko dalis, kuri spaudžia nervą. Visas diskas paprastai nešalinamas, nes jo likusi dalis toliau atlieka atraminę funkciją tarp slankstelių.
Kuo mikrodiscektomija skiriasi nuo platesnės atviros operacijos?
| Požymis | Mikrodiscektomija | Platesnė atvira diskektomija |
|---|---|---|
| Pjūvio dydis | Paprastai mažesnis | Dažniausiai didesnis |
| Matomumas | Naudojamas mikroskopas arba didinamoji optika | Matoma plačiau atvėrus audinius |
| Tikslas | Pašalinti nervą spaudžiantį fragmentą | Taip pat pašalinti spaudimą, bet per platesnę prieigą |
| Audinių pažeidimas | Dažnai mažesnis raumenų atitraukimas | Gali reikėti didesnio audinių atvėrimo |
Kokia mikrodiscektomijos nauda ir kokios jos ribos?
Pagrindinė nauda yra nervo spaudimo sumažinimas. Kai skausmą sukelia aiški disko išvarža, pašalinus spaudžiantį fragmentą gali mažėti kojos ar rankos skausmas, tirpimas ir neurologiniai dirginimo požymiai. Raumenų jėga atsistato ne visada greitai, nes nervui reikia laiko.
Ši procedūra nėra skirta visų tipų nugaros skausmui. Jei skausmo priežastis yra raumenų įtampa, facetinių sąnarių pakitimai, stuburo nestabilumas ar išplitusi degeneracija be nervo spaudimo, mikrodiscektomija gali nepadėti. Dėl to prieš operaciją svarbus klinikinio vaizdo ir tyrimų atitikimas.
Kontraindikacijos ir rizikos: kada mikrodiscektomija gali netikti?
Operacija gali būti netinkama, kai simptomai neatitinka vaizdinio tyrimo, kai nėra nervo suspaudimo arba kai paciento bendra sveikata kelia per didelę nejautros ir operacijos riziką. Aktyvi infekcija, nekontroliuojami kraujo krešėjimo sutrikimai ar sunkios nevaldomos ligos taip pat gali būti kliūtis.
Kaip ir kiekviena operacija, mikrodiscektomija turi rizikų. Galimos komplikacijos yra infekcija, kraujavimas, nervo dirginimas ar pažeidimas, kietojo smegenų dangalo plyšimas, skausmo išlikimas ir pakartotinė disko išvarža tame pačiame segmente. Rizikos dydis priklauso nuo paciento anatomijos, ligos pobūdžio ir gretutinių būklių.
Kaip vyksta atsistatymas po mikrodiscektomijos?
Po operacijos pacientas stebimas dėl skausmo, jutimų, raumenų jėgos ir žaizdos būklės. Judėjimas paprastai pradedamas anksti, bet fizinio krūvio ribos nustatomos individualiai. Dažnai laikinai ribojamas sunkus kėlimas, staigūs lenkimai ir sukamieji judesiai.
Reabilitacija gali apimti vaikščiojimą, laikysenos mokymą, laipsnišką liemens raumenų stiprinimą ir grįžimą prie įprastos veiklos. Gijimo eiga nėra vienoda: vieniems simptomai sumažėja greitai, kitiems nervo atsistatymas trunka ilgiau. Sprendimus dėl darbo, sporto ir vairavimo priima gydantis specialistas, įvertinęs neurologinę būklę.
Šaltiniai:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK555984/
https://orthoinfo.aaos.org/en/treatment/microdiskectomy/
https://www.nice.org.uk/guidance/ng59
