Mokslininkų sukurta modifikuoto ŽIV vaisto forma Kamuvudine-9 laboratoriniuose tyrimuose parodė poveikį išsėtinei sklerozei: ji ne tik sustabdė nervų apsauginio dangalo ardymą, bet ir gyvūnų modeliuose padėjo atkurti dėl ligos prarastas funkcijas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Translational Medicine“.
Darbą atliko Praveenas Yerramothu ir jo kolegos. Publikacijoje vaistas aprašomas kaip nukleozidų analogas, tirtas pelės išsėtinės sklerozės modelyje. Šiame etape duomenys dar nėra žmonių klinikinio tyrimo rezultatai, tačiau tyrėjų pateikti laboratoriniai rodikliai rodo aiškų terapinį poveikį ligos mechanizmams.
Kamuvudine-9 taikosi į uždegimą, kuris ardo nervų skaidulų apsaugą
Išsėtinės sklerozės metu imuninė sistema klaidingai puola mieliną – apsauginį sluoksnį aplink nervų skaidulas. Kai šis dangalas pažeidžiamas, sutrinka signalų perdavimas tarp smegenų, nugaros smegenų ir kitų kūno dalių.
Dėl šio proceso pacientams gali pasireikšti regos sutrikimai, galūnių silpnumas, koordinacijos problemos, jutimų pokyčiai ar paralyžius. Naujojo tyrimo centre buvo konkretus uždegiminis atsakas, kuris skatina nervų pažeidimą.
Kamuvudine-9 buvo sukurta kaip modifikuotas antivirusinis vaistas. Tyrimo autoriai nurodo, kad jis veikia slopindamas specifinę uždegiminę grandį, susijusią su nervų dangalo destrukcija.
Laboratoriniuose bandymuose vaistas sustabdė nervų izoliacijos ardymą
Naujausiuose laboratoriniuose tyrimuose Kamuvudine-9 sustabdė nervų izoliacijos nykimą pelės išsėtinės sklerozės modelyje. Tyrėjai taip pat nustatė, kad gydymas sumažino svarbius nervų pažeidimo žymenis kraujyje.
Šie žymenys naudojami vertinant, kiek aktyviai vyksta nervinių struktūrų pažeidimas. Tyrime pabrėžiama, kad vaistas veikė ne vien simptomų lygmeniu – jis buvo siejamas su procesu, kuris lemia nervų dangalo žalą.
Gyvūnų modeliuose gydymas panaikino paralyžių ir atkūrė prarastą regą
Svarbiausia tyrimo dalis buvo terapinis poveikis jau atsiradusiems neurologiniams sutrikimams. Gyvūnų modeliuose Kamuvudine-9 aktyviai sumažino anksčiau išsivysčiusį paralyžių ir padėjo atkurti prarastą regą.
Tai išskiria šį darbą iš tyrimų, kuriuose siekiama tik pristabdyti ligos eigą. Šiuo atveju mokslininkai fiksavo poveikį po to, kai pažeidimai jau buvo pasireiškę.
Vis dėlto tyrėjų duomenys kol kas gauti eksperimentiniuose modeliuose. Kad vaistas galėtų būti vertinamas kaip galimas gydymas pacientams, reikės žmonių klinikinių tyrimų, kuriuose būtų tikrinamas saugumas, dozavimas ir veiksmingumas.
Pacientų duomenys sieja panašius antivirusinius vaistus su mažesne IS rizika
Tyrimo kryptį sustiprina ir jau turimi pacientų duomenys apie panašius antivirusinius preparatus. Jie rodo, kad žmonės, vartojantys giminingus vaistus kitoms ligoms gydyti, turi mažesnę riziką susirgti išsėtine skleroze.
Taip pat nurodoma, kad tokius vaistus vartojusių pacientų grupėse fiksuota mažiau ligos atkryčių. Šie duomenys nėra tas pats, kas Kamuvudine-9 klinikinis tyrimas, tačiau jie pateikia papildomą pagrindą tolesniems bandymams.
Publikacijoje „The nucleoside analog kamuvudine-9 shows protective and therapeutic efficacy in a mouse model of multiple sclerosis“ autoriai aprašo ir apsauginį, ir terapinį vaisto poveikį. Straipsnis paskelbtas 2026 m. žurnale „Science Translational Medicine“, DOI: 10.1126/scitranslmed.aei2870.
Šaltiniai:
https://doi.org/10.1126/scitranslmed.aei2870
