Pneumonija yra dažniausiai ūminis plaučių audinio uždegimas, pažeidžiantis alveoles ir priskiriamas apatinių kvėpavimo takų infekcijoms.
Ji atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai arba įkvėpti dirgikliai sukelia uždegimą, o plaučių oro maišeliai prisipildo skysčio, pūlių ar uždegiminių ląstelių.
Pagrindinis pneumonijos pavojus yra sutrikusi dujų apykaita: į kraują patenka mažiau deguonies, atsiranda dusulys, karščiavimas, kosulys ir bendras silpnumas.
Kodėl pneumonija laikoma plaučių, o ne tik kosulio liga?
Kosulys yra tik vienas požymis. Pneumonijos metu uždegimas vyksta giliai plaučiuose, alveolėse, kur normaliai deguonis pereina į kraują, o anglies dioksidas pašalinamas iš organizmo. Kai šios ertmės užsipildo uždegiminiu skysčiu, kvėpavimas tampa ne toks veiksmingas.
Dėl to žmogus gali jausti ne vien gerklės perštėjimą ar slogą. Tipiški požymiai apima karščiavimą, šaltkrėtį, skausmą krūtinėje kvėpuojant, padažnėjusį kvėpavimą ir nuovargį. Vyresniems žmonėms pneumonija kartais pasireiškia silpniau: be aukštos temperatūros, bet su sumišimu, mieguistumu ar apetito stoka.
Kokios yra pagrindinės pneumonijos priežastys?
Pneumoniją sukelia skirtingi veiksniai, o nuo jų priklauso ir gydymo kryptis. Bakterinė pneumonija dažnai siejama su Streptococcus pneumoniae. Virusinę gali sukelti gripo virusas, respiracinis sincitinis virusas, SARS-CoV-2 ir kiti kvėpavimo takų virusai.
| Priežastis | Pavyzdžiai | Būdingi bruožai |
|---|---|---|
| Bakterijos | Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae | Dažnesnis aukštas karščiavimas, skrepliavimas, krūtinės skausmas |
| Virusai | Gripas, SARS-CoV-2, RSV | Gali prasidėti kaip peršalimas, vėliau atsiranda dusulys |
| Grybeliai | Pneumocystis jirovecii, kiti grybeliai | Dažniau pasitaiko nusilpus imunitetui |
| Aspiracija | Maisto, seilių ar skrandžio turinio patekimas į kvėpavimo takus | Rizika didesnė po insulto, esant rijimo sutrikimams |
Kaip atpažįstama pneumonija?
Pneumonijos diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs simptomus, apžiūrą ir tyrimus. Apžiūros metu klausomasi krūtinės ląstos stetoskopu iš priekio ir nugaros, vertinamas kvėpavimo dažnis, temperatūra, pulsas ir deguonies kiekis kraujyje. Šis matavimas atliekamas pulsoksimetru, dažniausiai ant piršto.
Krūtinės ląstos rentgenograma padeda pamatyti uždegiminius pakitimus plaučiuose. Tyrimą atlieka radiologijos technologas, o vaizdus vertina radiologas arba gydantis gydytojas. Esant neaiškiai eigai gali būti skiriami kraujo tyrimai, C reaktyviojo baltymo tyrimas, kraujo pasėliai ar skreplių tyrimas.
Kuo pneumonija skiriasi nuo bronchito ir peršalimo?
Peršalimas dažniausiai apsiriboja nosimi, gerkle ir viršutiniais kvėpavimo takais. Bronchitas pažeidžia bronchus, per kuriuos oras keliauja į plaučius. Pneumonija pažeidžia patį plaučių audinį ir alveoles, kur vyksta deguonies apykaita.
Šis skirtumas svarbus, nes paprastas kosulys ne visada reiškia pneumoniją. Įtarimas didėja, kai kosulį lydi karščiavimas, dusulys, krūtinės skausmas, kraujo priemaiša skrepliuose arba ryškus būklės blogėjimas po kelių ligos dienų.
Kas turi didesnę riziką susirgti sunkia pneumonija?
Sunkesnė eiga dažnesnė žmonėms, kurių organizmas prasčiau susidoroja su infekcija arba kurių plaučiai jau pažeisti. Riziką didina amžius, lėtinės ligos ir imunitetą slopinantys vaistai.
- kūdikiai ir maži vaikai;
- vyresni nei 65 metų žmonės;
- sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga, astma ar širdies nepakankamumu;
- asmenys, sergantys cukriniu diabetu ar inkstų liga;
- žmonės po insulto, turintys rijimo sutrikimų;
- rūkantieji ir daug alkoholio vartojantys asmenys;
- pacientai, kurių imuninė sistema nuslopinta ligos ar gydymo.
Kaip gydoma pneumonija?
Gydymas priklauso nuo tikėtinos priežasties, ligos sunkumo ir paciento rizikos veiksnių. Bakterinei pneumonijai gydyti skiriami antibiotikai. Virusinės pneumonijos atveju antibiotikai neveikia viruso, bet gali būti reikalingi, jei prisideda bakterinė infekcija.
Lengvesnė pneumonija dažnai gydoma namuose, laikantis gydytojo nurodymų. Reikšmingas dusulys, mažas deguonies kiekis kraujyje, sąmonės sutrikimas ar skysčių trūkumas gali lemti gydymą ligoninėje. Ligoninėje gali būti skiriamas deguonis, intraveniniai vaistai, skysčiai ir nuolatinė gyvybinių rodiklių stebėsena.
Kokios yra vaistų kontraindikacijos ir gydymo ribos?
Pati pneumonija nėra kontraindikacija, bet jos gydymui naudojami vaistai turi ribojimų. Antibiotiko pasirinkimas priklauso nuo alergijų, inkstų ir kepenų funkcijos, nėštumo, kitų vartojamų vaistų bei galimo sukėlėjo. Penicilinų grupės vaistai netinka žmonėms, turintiems sunkią alergiją penicilinui.
Kai kurie makrolidai gali ilginti širdies ritmo intervalą EKG, o fluorochinolonai turi papildomų saugumo ribojimų tam tikroms pacientų grupėms. Dėl to antibiotikų savarankiškai rinktis negalima. Netinkamas vartojimas didina atsparių bakterijų atsiradimo riziką.
Kaip mažinama pneumonijos rizika?
Riziką mažina skiepai, rankų higiena, rūkymo atsisakymas ir lėtinių ligų kontrolė. Pneumokokinės vakcinos saugo nuo dalies bakterinių pneumonijų, o gripo ir COVID-19 vakcinos mažina sunkių virusinių kvėpavimo takų infekcijų tikimybę.
Kasdienėje aplinkoje svarbios paprastos priemonės: vėdinimas, kosėjimo etiketas, sergančiųjų izoliacija ūmios infekcijos metu. Žmonėms, turintiems rijimo sutrikimų, svarbus rijimo įvertinimas, nes aspiracija gali tapti tiesiogine pneumonijos priežastimi.
Kada reikia skubios medicininės pagalbos?
Skubiai kreiptis į medikus reikia, jei atsiranda dusulys ramybėje, melsvos lūpos, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas, labai aukšta temperatūra arba staigus būklės blogėjimas. Pavojingas ženklas yra ir sumažėjęs deguonies įsotinimas, jei žmogus turi pulsoksimetrą.
Vaikams nerimą kelia padažnėjęs kvėpavimas, įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, vangumas, atsisakymas gerti. Vyresniems žmonėms pneumonija gali prasidėti neįprastai tyliai, tad naujas sumišimas ar staigus silpnumas vertintini rimtai.
Svarbiausi punktai
- Pneumonija yra plaučių alveolių uždegimas, o ne vien kosulys.
- Ją gali sukelti bakterijos, virusai, grybeliai arba aspiracija.
- Diagnozę nustato gydytojas, remdamasis apžiūra ir tyrimais.
- Antibiotikai reikalingi bakterinei pneumonijai, bet neveikia virusų.
- Dusulys, sumišimas, krūtinės skausmas ir mažas deguonies kiekis yra pavojaus signalai.
- Skiepai, higiena ir rūkymo atsisakymas mažina dalį pneumonijos rizikos.
Šaltiniai:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/pneumonia
https://www.cdc.gov/pneumonia/about/index.html
https://www.nhlbi.nih.gov/health/pneumonia
https://www.msdmanuals.com/professional/pulmonary-disorders/pneumonia/overview-of-pneumonia
