Kas yra Gripas? Pagrindiniai simptomai ir prevencija

pagrindiniai gripo simptomai

Atšilus orams, vis labiau norisi išlįsti į lauką ir praleisti kuo daugiau laiko saulėje po praėjusios žiemos. Tiesa, kaitri pavasario saulė atneša ne tik šilumą po šaltojo metų periodo, tačiau ir įvairias pavasario laikotarpio ligas nuo kurių reikia itin saugotis.

Neretai po žiemos mūsų imunitetas būna kiek nusilpęs, taigi tik atšilus tampame pažeidžiamesni aktyvesnei virusų veiklai.

Vienas iš jų – gripas.

Nors šis virusas visiems yra puikiai žinomas, jis vistiek kelią pavojų mūsų sveikatai. Juk niekas nenorime pragulėti savaitės lovoje su skaudančia galva, “laužomais kaulais” ir didele temperatūra, tiesa? O kur dar galimos šios ligos komplikacijos…

Šiame straipsnyje pakalbėsime gripo tematika – kas yra pati liga, susirgimo priežastis, simptomus ir gydymą.

Svarbu: Ieškote informacijos apie koronavirusą? Perskaitykite mūsų straipsnį apie koronaviruso savitikrą.

Kas yra laikoma gripu?

Gripas – tai oru (ląšeliniu) būdu plintanti, ūminė žmogaus kvėpavimo takų infekcija. Tai viena dažniausių ligų pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, pasitaikanti epidemijos forma.

Kiekvienais metais gripu suserga nuo 5 iki 10 procentų šalies gyventojų, o didžiausios sergamumo bangos yra pastebimos rudenį, žiemą bei pavasarį.

Kas sukelia gripą?

Kaip pagrindinę gripo sukėlimo priežastį mokslinikai iškiria influenza virusą. Šis virusas pasireiškia trimis tipais: A, B ir C.

Visi šie genotipai gali mus susirgdinti, tačiau skiriasi tai ką jie paveikia.

  • A gripo viruso tipas veikia: žmones, naminius ir laukinius paukščius, žinduolius
  • B gripo viruso tipas veikia: tik žmones
  • C gripo viruso tipas veikia: žmones ir kiaules.

Didžiausias pandemijas pasaulyje sukelia A ir B tipo gripo virusas, tuo tarpu C variantas sukelia nedidelius ligos protrūkius.

Užsikrėtimas gripu

uzsikretimas gripuPagrindinis užsikrėtimo gripu šaltinis – kitas gripu sergantis žmogus. Virusas plinta kartu su seilių dalimis, kosint ir čiaudint. Šios dalelės, pasklidusios ore, lengvai nusėda ant įvairių paviršių.

Patekęs į žmogaus glėvines, akis ar nosį virusas, jį susirgdina maždaug po 48 val.

Pagrindiniai gripo simptomai

  • Aukšta kūno temperatūra
  • Sausas kosulys
  • Raumenų ir galvos skausmas
  • Bendras organizmo silpnumas ir nuovargis

Rečiau pasitaikantys simptomai

  • Šleikštulys
  • Vėmimas
  • Pilvo skausmai
  • Viduriavimas

Gripas ir peršalimas. Kuo skiriasi šie susirgimai?

Liga Peršalimas Gripas
Simptomų atsiradimas Palaipsniui Staigus
Karščiavimas Retas Dažnas (trukmė 3-4 dienos)
Skausmai Nedideli Dažni ir sunkūs
Drebulys Retas Pakankamai dažnas
Nuovargis ir silpnumas Kartais Beveik visados
Čiaudulys Dažnas Kartais
Kosulys, krūtinės diskomfortas Nuo lengvo iki vidutiniško. Periodiškai. Dažnas, su dideliais skausmais.
Užgulta nosis Dažnai Kartais
Gerklės skausmas Dažnai Kartais
Galvos skausmas Retas Dažnas

Anot gydytojų, pagrindiniai skirtumai slypi simptomų staigume. Kuomet peršalimas vystosi lėtai – iš pradžių paskausta gerklę, užgula nosį, kyla sloga ir čiaudėjimas, tuo tarpu gripo atveju viskas prasideda labai staigiai – aukšta temperatūra, gerklės, raumenų ir galvos skausmai.

Kitas skirtumas gali būti įžvelgtas pačiose simptomuose, tiksliau jų stiprume. Peršalus, temperatūra gali pakilti iki maždaug 37 laipsnių, arba jos gali apskritai nebūti, palyginimui, gripo atveju – temperatūra kyla iki 38 laipsnių ar didesnės, jaučiamas stiprus diskomfortas krūtinės ertmėje, krato šaltis, jaučiamas nuovargis.

Vėl gi, peršalimo metu visi šie simptomai bus ne tokie stiprūs ir staigūs kaip gripo atveju, žmogus juos patirs laipsniškai (maždaug 3-4 dienų tarpe). Gripo atveju, juos visus jau galima patirti per pirmąsias 12 sirgimo valandų.

Taip pat verta paminėti ir tai, jog gripas – viena iš ligų galinti turėti rimtų komplikacijų, skirtingai nei paprastas peršalimas. Medikų nuomone, gripo komplikacijos daugiausiai rizikos sukelia lėtinėmis ligomis sergantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Kaip gydomas gripas?

Nors tai negalioja visoms virusinėms infekcijoms, gripas – vienas iš susirgimų kuriam yra sukurti tikslūs vaistai – zanamiviras ir oseltamiviras. Šie vaistai, žinoma, yra receptiniai ir gali būti paskirti tik kompetentingo sveikatos specialisto

Svarbu pabrėžti, kad jie – nėra antibiotikai ir apskritai antibiotikai nėra skiriami gripui gydyti, nebent žmogus kenčia nuo bakterinių gripo komplikacijų.

Simptominis gripo gydymas

Pagrindiniai preparatai kurie padeda kovoti su gripo simptomais – ibuprofenas ir paracetamolis.

  • Jei žmogaus temperatūra aukštesnė nei 38.5 laipsnių, patariama vartoti abu šiuos preparatus. Čia puikiai tinka užplikomi vaistiniai gėrimai tokie kaip Fervex, Theraflu, Coldrex ir t.t. Apart paracetamolio, juose randami ir kiti komponentai kurie gali padėti sergančio žmogaus organizmui. Apskritai, suaugusio žmogaus paracetamolio norma yra – 4000mg.
  • Kalbant apie ibuprofeną – suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų amžiaus vaikams yra rekomenduojama maždaug 600 – 1600mg per dieną vartojimo dozė. Tai galioja vartojant po 3-4 tabletes per dieną skausmui ir karščiavimui malšinti.
  • Mažesniems vaikams šių vaistų dozę reikia nustatyti su gydytojo pagalba, todėl kreipkitės į jį dėl tikslios normos.
  • Sergant gydytojas taip pat gali paskirti tam tikrus preaparatus atsikosėjimui ir nosies užgulimui palengvinti, ypač jei šie simptomai yra itin stiprus pas pacientą.

Gripo profilaktika namuose

Žinoma, sergant gripu neužtenka vien gerti vaistus ir toliau gyventi kaip gyvenote. Susirgus, nebandykite niekur eiti ir pasilikite namuose pilnam išgijimui.

Gydytojai taip pat pataria laikytis tam tikros profilaktikos namuose, greitesniam išgijimui bei aplinkinių apsaugojimui:

  • Susirgę pasilikite namuose, nuolatos vėdinkite patalpas – grynas oras bus ne tik gerai jums atsigauti ir greičiau pasveikti, tačiau sumažins riziką tolesniam viruso dauginimuisi. Juk nenorite apart savęs užkrėsti ir kitų namuose, tiesa?
  • Atskirkite sergantįjį nuo kitų žmonių – jei yra galimybė atskirkite save ar kitą sergantį žmogų nuo šeimos narių kurie neserga. Jūsų tikslas turi būti kuo greičiau išgyti ir “išvaryti” bakterijas lauk, todėl venkite apsikabinimų, bučinių ir kitokio panašaus kontakto kuris gali užkrėsti gripu nesergantį žmogų.
  • Gerkite kuo daugiau skysčių – daug skysčių yra būtina ir gyvenant įprastu ritmu, tačiau susirgus gripu jų reikia dar daugiau. Vaistai ir šilta patalynė padės jums prakaituoti ir varyti bakterijas iš savo organizmo, o prakaitavimo metu bus prarasta labai daug organizmui būtinių skysčių. Taigi, gerkite daugiau vandens, arbatų, sultinių ir panašių naudingų skysčių.

Skiepai nuo gripo

kas-yra-gripas-pagrindiniai-simptomai-ir-prevencijaDauguma medikų laikosi nuomonės, jog pasiskiepyti nuo gripo niekada nevėlu, kuo anksčiau, tuo geriau. Tokiu atveju, kuomet kils ligos pikas, jūsų organizmas turės atitinkamų antikūnių su juo kovoti.

Vaikams nuo 8 metų ir suaugusiems yra rekomenduojama pasiskiepyti bent vieną kartą metuose. Nors vakcina aktyvi yra ir ilgesniam laikui, nuolatos atsiranda kitokių gripo porūšių, su kuriais organizmas gali ir nesugebėti kovoti.

Mokslininkai jau išanksto prognozuoja įmanomas naujas gripo formas, todėl vakcinų gamyba prasideda virusui net nespėjus mutuoti.

Pasiskipiejimus, organizmas turės atitinkamų antikūnių kovoti su gripu. Kiek veiksmingai antikūniai kovos su gripo virusu priklausys nuo žmogaus organizmo stiprumo. Kuo tvirtesnis imunitetas, tuo lengviau organizmui kovoti su virusu.

Verta paminėti ir tai, jog gripo vakcina laikoma viena iš efektyviausių vakcinų, kadangi organizmas labai gerai ją toleruoja. Visuomenė vyrauja neteisinga nuomonė, jog pati gripo vakcina gali sukelti virusą, tačiau tai nėra tiesa, kadangi vakcinai yra panaudojamas skaidytas gripo virusas.

Labai retai, maždaug 1-2 procentų asmenų, po skiepų gali kilti šalutinių poveikių – pakilti temperatūra, suskausti galva, kilti prakaitavimas, tačiau tokia organizmo reakcija yra visiškai normali į ligos skiepą ir simptomai greitai praeis.

Gripo prevencija. Kaip elgtis tinkamai?

Gripas – išvengiama liga, tačiau reikia laikytis tam tikrų normatyvų norint išvengti susirgimo ar susirgimo sunkia jo forma.

Gydytojai išskiria tokius gripo prevencijos būdus:

  • Skiepijimasis nuo gripo – elementariausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų tai tinkamai pasiskiepyti kiekvieną sezoną. Ypač rekomenduojama tai padaryti didesnės rizikos grupėms – vyresniems nei 65m. Asmenims, neščioms moterims, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei socialinėse įstaigose gyvenantiems žmonėms.
  • Reguliarus rankų plovimas – tokia prevencija galioja daugumai ligų, įskaitant ir gripą. Tinkamas rankų plovimas padeda atsikratyti bakterijų, sumažina šansus užsikrėtimui. Taip pat verta pabrėžti ir tai, jog jei nespėjote nusiplauti rankų, venkite liesti akis, rankas ir burną.
  • Vengti fizinio kontakto su sergančiais – kaip ir minėjome profilaktikos sekcijoje, norint sumažinti gripo plitimą šeimoje, jei sergate jūs ar jūsų artimas – kuo mažiau fizinio kontakto, kadangi virusas kitaip galės labai lengvai plisti.
  • Vengti masinio susibūrimo vietų – jei šiuo metu yra ligos sezono pikas, stenkitės dalyvauti kuo mažiau vietų kur yra daug žmonių. Juk neaišku kas būryje gali būti užsikrėtęs gripu, taigi šiuo atveju irgi bus prevencija.
  • Likti namuose, vėdinti patalpas ir gerti daug skysčių – šiuos dalykus, jau minėjome, tačiau ne šiaip sau, tai yra daktarų rekomendacijos. Skysčiai padės organizmui atsigauti ir prakaituoti ligą, o geras vėdinimas ne tik įleisti gryno oro, tačiau išvarys bakterijas iš namų.

Pabaigai

Straipsnyje aptarėme gripo virusą, jo prevencijos būdus, simptomus ir profilaktiką. Norint apsaugoti save ir kitus, yra būtina skiepytis, vengti masinio susirgimo vietų ir t.t. Na o jeigu gripas vis dėl to jūsų neaplenkė, gydykite save su budria priežiūra.

Kaip vertintumėte šį straipsnį?

Vidutinis įvertinimas / 5. Balsų skaičius: