Insultas – kas tai yra? Simptomai, ligos priežastys ir pasekmės

Insultas – tai ūminis susirgimas, kurio metu sutrinka normali galvos smegenų kraujotakos veikla ir žūsta galvos smegenų ląstelės. Dėl staiga nutrūkusio deguonies tiekimo kraujagyslėmis, smegenys nebegauna jo pakankamai, kas ir priveda prie neigiamų pasėkmių – jų pažeidimo.

Tai – be jokios abejonės vienas dažniausių ir geriausiai žinomų sveikatos sutrikimų pasaulyje. Mokslininkai nustatė, jog pasaulyje, maždaug kas 2 sekundes kažkas patiria insultą, o kas 6 sekundes kažkas nuo jo miršta.

Dažnas mitas apie ligą – tai, jog ji gresia tik vyresnio amžiaus. Tai nėra tiesa. Insultas gali pasireikšti bet kokio amžiaus ir lyties asmenims, o nuo jo nėra apsaugoti niekas, net ir artimiausi mūsų žmonės.

Liūdna ir tai, jog insultas gali paveikti ne tik pačio sergančiojo, tačiau ir jo artimųjų gyvenimą. Toks susirgimas yra pagrindinė priežastis dėl ko žmonės tampa neįgalūs ilgą laiką.

Šiame straipsnyje pakalbėsime plačiau šios ligos tematika – simptomus, susirgimo priežastis, insulto tipus ir kaip atskirti jo požymius.

Insultas priklauso vienam iš dviejų galvos kraujagyslių susirgimų tipų

Tokios prigimties susirgimai yra skirstomi yra dvi kategorijas pagal sutrikimo ypatybes:

• Išeminiai smegenų susirgimai – galvos kraujagyslių susirgimai kuomet užsikemša pagrindinės pagrindinės galvos smegenų kraujagyslės. Šiam tipui yra priskiriamos tokios ligos kaip: aterosklerozė, lėtinė išemija ir kt. Pagrinidinė atsiradimo priežastis – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, o tiksliau pagrindinės mūsų arterijos –  miego arterijos sutrikimas.
• Hemoraginiai smegenų susirgimai – susirgimas kurio metu pagrindinė smegenis maitinanti arterija arba jos išsiplėtimas (aneurizma) plyšta, o kraujas išsilieja į smegenis arba aplink jas.

Beveik 80-90 procentų insulto atvejų yra priskiriami išeminiams smegenų sutrikimams, tačiau pasitaiko ir hemoraginių insultų. Abiejais atvejais, kraujagyslės išsiplečia ir užsikimša ilgesniam laikui, tačiau hemorago metu jos kartu ir trūksta.

Kuomet smegenys negauna pakankamai kraujo ir deguonies, dalis smegenyse esančių neuronų žūsta, dėl gaunamų medžiagų nepakankamumo.

Kuo greičiau kreipiamasi pagalbos į medicinos specialistus, tuo daugiau šansų minimalizuoti insulto sukeltas sveikatos pasėkmes ir grąžinti žmogaus būklę į normalią.

Pagrindiniai insulto simptomai

Vienas pagrindinių insulto simptomų –  paralyžuotas, perskreipęs veidas. Ligoniui gali nukarti lūpa, išsilyginti nosies ar lūpų kampas vienoje pusėje. Labai paprastas būdas patikrinti veidą nuo paralyžiaus – liepti žmogui nusišypsoti. Jei matote, jog viena veido dalis šypsosi, o kita – nereguoja, tuomet tai yra akivaizdus insulto simptomas.

Kitas atvejis kur pasireiškia insulto keliamas paralyžius – žmogaus galūnės. Jei nešant kokį nors daiktą jis staiga iškrenta, o žmogus nebegali pakelti savo rankos ar sugniaužti kumštį – tai taip pat yra ligos simptomas. 

Svarbu pabrėžti, jog tai veikia ne tik rankas bet ir kojas. Jei staiga tapo sunku ją judinti, arba ji išvis nereguoja, tai taip pat reiškia galima insulto pradžią.

Galiausiai reikia paminėti ir kalbos sutrikimą. Prasidedant insulto žmogus nei iš šio, nei iš to nebesugeba kalbėti rišlia kalba, gaunasi tik neaiškūs skiemenys ar garsais. Čia verta atkreipti ir į kalbos suvokimą – jei sakote kažką žmogui o jis akivaizdžiai nesupranta jūsų, arba atsako neaiškiai, tai taip pat gali būti simptomas.

Pasitaiko ir kitų simptomų – didelis ir netikėtas, galvos skausmas, vėmimas. Pilną sarąšą pateikiame žemiau.

Pilnas simptomų sąrašas

• Perkreiptas/Nutirpęs veidas ar jo dalis – vienas iš kertinių simptomų insultui tik prasidėjus – perkreiptas veidas. Susirgimo metu sutrinka veido raumenų darbas. Jei žmogui nepavyksta nusišypsoti, ar pats veidas keistą ekspresiją, kurios pakeisti žmogus nesugeba – tai yra akivaizdūs sutrikimo požymiai.
• Kalbos sutrikimas – kitas požymis dėl kurio reikia stebėti žmogų – jo kalba. Prasidėjus insultui žmogus nesugebės pasakyti rišlių žodžių ar sakinio, kartais apskritai jis negalės ištarti nė žodžio.
• Galvos skausmas – vienas pagrindinių insulto simptomų – staigus ir ūmus galvos skausmas tam tikroje jos vietoje. Po pasireiškusio skausmo dažnai seka svaigimas, prasideda pykinimas ir/ar vėmimas.
• Galvos svaigimas – vienas iš pirminių simptomų po prasidėjusio galvos skausmo, tai yra jos svaigimas. Jis kyla dėl miego arterijos nepakankamumo smegenyse ir jos nesugebėjimo pernešti svarbiausių medžiagų į smegenis.
• Vėmimas – pykinimas ir vėmimas taip pat yra galimas dėl kilusio deguonies disbalanso smegenyse. Jis gali kilti tiek po galvos skausmų ir svaigimo, arba apskritai pasirodyti kaip pats pirmas insulto simptomas.
• Sąmonės praradimas – galiausiai paminėti staigų sąmonės praradimą. Nors šis simptomas pasitaiko labai retai, tai įvykti vistiek gali insulto metu.

Jei pastebėjote bet kokį iš šių simptomų, nedelsiant skambinkite skubios pagalbos telefonu. Dispečeris jūsų dar galės paklausti keletos klausimų situacijai ir insulto lygio sunkumui nustatyti. Jie bus susiję su jau minėtais simptomais – ar žmogus geba pajudinti veidą, galūnes ir pan.

Kokių veiksmų imtis pastebėjus insulto požymius?

Medicinos ekspertai vienbalsiai teigia, jog pirminis veiksmas kurio turėtų imtis insultą pastebėjęs žmogus – kuo greičiau nugabenti ligonį į skubios medicininės pagalbos įstaigą. Nedelsiant skambinkite trumpuoju pagalbos numeriu 112, atvykę medikai geriausiai žinos kaip elgtis toliau.

Džiugi žinia, jog per pastaruosius metus Lietuvoje itin pažengė tokių ūminių ligų gydymas kaip insultas. Skubios gydymo procedūrų metu, kraujagyslėse esantį esantį krešulį yra siekiama kuo skubiau ištraukti arba jį ištirpinti vaistų pagalba.

Kuo greičiau pradėjus operaciją, galima sėkmingai pašalinti šią probleminę vietą smegenyse, kartu minimalizuojant potencialias susirgimo pasėkmes. Įprastai visa pirminio gydymo operacija trunka apie 4 – 4,5 valandos, na o esant dideliems krešuliams kraujagyslėse, visa procedūra gali užtrūkti ir apie 6 valandas.

Susisiekus su pirma pagalba, dispečeriai simptomus žinos geriausiai, jums atvykus bus suteikta pirmenybė gydymo įstaigoje, todėl susidūrus akis į aki su insultu, delsti tikrai nėra dėl ko.

Galimos insulto pasekmės:

• Kvėpavimo sutrikimas – pagrindinė tokio sutrikimo forma patiriant insultą – oro trūkumas. Jei pastebite, jog žmogui staiga pasidarė sunku kvėpuoti, labai tikėtina, jog jam prasidėjo insultas.
• Traukuliai – labai dažnai traukuliai ligoniui prasideda jau praėjus insultui. Atsiradus smegenų pažeidimams po susirgimo, sutrinka smegenų elektrinė veikla, dėl kurių kyla rizika prasidėti traukuliams.
• Regėjimo sutrikimas – priklausomai nuo to kurioje smegenų dalyje sutrinka kraujagyslių veikla, patyrus insultą žmogui gali vėliau būti sudėtingiau regėti. Akys gali tapti jautresnės šviesai, atrirasti trumparegystė, lietas ar dvigubas vaizdas.
• Rijimo sutrikimas – kitas sveikatos sutrikimas kuris gali atsirasti jau po patirto insulto – disfagija, kitaip žinomas kaip sunkumas nuryti. Jį būtina gydyti, kitokiu atveju žmogaus organizmas gali rimtai nusilpti, didėja rizika atsirasti kitoms negalioms.

Norint išvengti pasekmių arba kaip įmanoma labiau sumažinti jų poveikį sveikatai, būtina kuo greičiau kreiptis skubios medicininės pagalbos. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo daugiau galimybių žūti svarbioms smegenų ląstelėms.

Dėl kokių priežasčių kyla insultas?

Pagrindinėmis insulto priežastimis yra įvardijami kraujagyslių ir širdies sutrikimai. Pavyzdžiui, krešulinis arterijų užsikimšimas, kitaip žinomas kaip aterotrombozė tai liga sukelianti stambiųjų žmogaus kraujagyslių krešėjimą ir miokardo infarktą, na o šie sutrikimai sudaro sąlygas insulto patyrimui.

Apart galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, įtakos insulto kilimui gali turėti ir įvairios širdies ligos, ypač tos kuriose sutinka jos ritmas. Insultas tokiu atveju gali kilti ne dėl kraujagyslėse, o pačioje širdyje susidariusių krešulių. Šie savo ruožtu, pirmu taikiniu keliaus į smegenis ir trikdys jų veiklą.

Galiausiai trečioji dažna insultą sukeliančių sutrikimų rūšis – didelis kraujo spaudimas. Jei jums ar jūsų artimam žmogui nuolatos kyla bėdų dėl per didelio kraujospūdžio, o jis nėra gydomas, esate padidinto rizikos zonoje patirti insultą, kadangi kraujospūdis taip pat gali paveikti galvoje esančias kraujagysles.

Papildomi insulto rizikos veiksniai pagrinde yra susiję su mūsų gyvenimo įpročiais – nuolatos patiriamas stresas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas bei žalingieji įpročiai.

Kaip minėjome prieš tai, vyrauja dažnas mitas, jog insultas – senų žmonių liga. Nors iš dalies tai yra teisinga (dauguma ligoninės pacientų dėl insulto priklauso 60 ir vyresnio amžiaus grupėms), tai nereiškia, jog jaunesni žmonės yra visiškai saugūs nuo insulto. 

Netinkamas gyvenimo būdas, savęs nepriežiūra ar paveldimos ligos gali privesti net ir prie jaunesnių nei 25 metų žmonių susirgimų insultu. Todėl, reikia būti budriems bet kokiu atveju.

Pabaigai

Aptarėmė insultą – pagrindines šio sutrikimo priežastis, pasekmes ir būdus kaip ligą atpažinti. Iš tiesų pastebėjus jo simptomus ar potencialiai jį patyrusį žmogų, delsti nėra ko – kuo greičiau iškviesite būtiniausią pagalbą, tuo daugiau šansų minimalioms pasekmėms sveikatai vėliau.

Nesvarbu ar žmogus jaunas ar senyvas, šansą patirti insultą turi bet kas, todėl būkite budrūs.