Galvos skausmai priskiriami neurologinių simptomų grupei ir skirstomi į pirminius, kai skausmas yra pati liga, ir antrinius, kai jį sukelia kita būklė, pavyzdžiui, infekcija, trauma, kraujagyslių pažeidimas ar akių liga.
Galvos skausmo vieta yra diagnostinė užuomina, bet ne galutinis atsakymas
Skausmo vieta svarbi todėl, kad skirtingos galvos ir veido struktūros turi skirtingą nervinę inervaciją. Skausmą gali perduoti trišakis nervas, kaklo nervų šaknelės, kraujagyslės, smegenų dangalai, sinusai, dantys ar akių audiniai. Dėl šios priežasties pakaušio skausmas nebūtinai reiškia smegenų ligą, o kaktos skausmas nebūtinai yra sinusitas.
Gydytojai vertina ne tik vietą, bet ir skausmo pobūdį. Svarbu, ar skausmas pulsuojantis, spaudžiantis, duriantis, ar jis atsirado staiga, ar stiprėja palaipsniui, ar kartojasi priepuoliais. Diagnostikai taip pat reikšmingi pykinimas, jautrumas šviesai, regos sutrikimai, karščiavimas, sprando sustingimas, kraujospūdis, vartojami vaistai ir ankstesnės ligos.
Dažniausios galvos skausmo vietos rodo skirtingas galimas priežastis
Praktiškai skausmo vieta padeda nuspręsti, kokią kryptį tirti pirmiausia. Lentelėje pateikiamos dažnos sąsajos, tačiau jos nėra savidiagnostikos pakaitalas. Tas pats žmogus gali turėti daugiau nei vieną galvos skausmo tipą, pavyzdžiui, migreną ir įtampos tipo skausmą.
| Skausmo vieta | Dažnos galimos priežastys | Būdingi požymiai | Kada reikalingas skubesnis vertinimas |
|---|---|---|---|
| Kakta | Įtampos tipo galvos skausmas, sinusų uždegimas, regos įtampa | Spaudimas, sunkumo jausmas, skausmas gali stiprėti dirbant ekranu | Karščiavimas, veido patinimas, regos pablogėjimas |
| Smilkiniai | Migrena, įtampos skausmas, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai | Pulsavimas arba spaudimas, kartais žandikaulio maudimas | Naujas smilkinio skausmas vyresniame amžiuje, skausmas kramtant, regos pokyčiai |
| Viena galvos pusė | Migrena, klasterinis galvos skausmas, rečiau kraujagyslinės priežastys | Pulsavimas, pykinimas, jautrumas šviesai arba ašarojanti akis | Staigus labai stiprus skausmas, neurologiniai simptomai |
| Aplink akį | Klasterinis skausmas, akių spaudimo padidėjimas, migrena | Labai stiprus vienpusis skausmas, ašarojimas, nosies užgulimas arba neryškus matymas | Raudona akis, regos sutrikimas, pykinimas, staigus skausmas |
| Pakaušis | Kaklo raumenų įtampa, cervikogeninis skausmas, pakaušio neuralgija | Maudimas ar duriantis skausmas, ryšys su kaklo padėtimi | Skausmas po traumos, sprando sustingimas, silpnumas ar tirpimas |
| Visa galva | Įtampos tipo skausmas, infekcija, vaistų pervartojimo galvos skausmas | Lanko ar šalmo tipo spaudimas, nuovargis, bendras negalavimas | Karščiavimas, sumišimas, bėrimas, staigus pradžios momentas |
Kaktos ir veido skausmas dažnai painiojamas su sinusitu
Kaktos, skruostų ar nosies šaknies skausmas neretai siejamas su sinusais, tačiau tikras bakterinis sinusitas nėra vienintelė tokio skausmo priežastis. Sinusų kilmę labiau palaiko pūlingos išskyros iš nosies, karščiavimas, uoslės susilpnėjimas, skausmo stiprėjimas pasilenkus ir simptomų užsitęsimas. Vien galvos spaudimas kaktoje be nosies simptomų dažniau būna susijęs su įtampa, migrena ar regos apkrova.
Jeigu kaktą skauda po ilgo darbo kompiuteriu, skaitymo ar vairavimo, vertinamas regėjimas ir akių nuovargis. Tokiais atvejais gali būti reikalinga akių gydytojo apžiūra, regėjimo aštrumo tyrimas ir akispūdžio įvertinimas. Staigus skausmas kartu su raudona akimi ir blogėjančiu matymu laikomas skubiu požymiu.
Vienpusis pulsuojantis skausmas dažniausiai verčia galvoti apie migreną
Migrena yra pirminis galvos skausmo sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys priepuoliai. Skausmas dažnai būna vienpusis, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo, sustiprėjantis judant. Jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, garsui ar kvapams.
Daliai žmonių prieš priepuolį pasireiškia aura. Tai gali būti mirgėjimas akyse, regos lauko iškritimas, tirpimas ar kalbos sunkumas. Aura paprastai vystosi palaipsniui ir praeina, tačiau pirmą kartą atsiradę neurologiniai simptomai turi būti vertinami atsargiai, nes panašiai gali pasireikšti insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis.
Skausmas aplink akį gali būti klasterinis arba akių kilmės
Labai stiprus vienpusis skausmas aplink akį, trunkantis nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, būdingas klasteriniam galvos skausmui. Jį dažnai lydi ašarojimas, nosies užgulimas, akies paraudimas, voko paburkimas ar neramumas. Šis skausmas linkęs kartotis serijomis, dažnai panašiu paros metu.
Vis dėlto akiduobės srities skausmas gali būti ir akių ligų požymis. Ūminis akispūdžio padidėjimas, ragenos pažeidimai ar akies uždegimai gali sukelti stiprų skausmą ir regos pablogėjimą. Dėl to skausmas aplink akį su paraudimu, šviesos baime ar neryškiu matymu nėra vien neurologinis klausimas.
Pakaušio skausmas dažnai susijęs su kaklu, bet kartais rodo pavojų
Pakaušio skausmas dažnai kyla iš kaklo raumenų, sąnarių ar nervų. Ilgas sėdėjimas, nepatogi galvos padėtis, miego poza ar fizinė įtampa gali sukelti cervikogeninį skausmą. Jis dažnai stiprėja judinant kaklą ir gali plisti į smilkinius ar už akių.
Pakaušio neuralgijai būdingas duriantis, tarsi elektros impulsų skausmas pakaušyje, kartais jautri galvos oda. Tačiau staigus, neįprastai stiprus pakaušio skausmas, ypač kartu su sprando sustingimu, vėmimu, sąmonės sutrikimu ar neurologiniais požymiais, gali rodyti pavojingą būklę. Tokiu atveju reikia skubios medicininės pagalbos.
Diagnostika remiasi simptomų modeliu, apžiūra ir atrinktais tyrimais
Galvos skausmą dažniausiai pirmiausia vertina šeimos gydytojas. Jei simptomai sudėtingi, kartojasi ar turi neurologinių požymių, pacientas siunčiamas neurologui. Priklausomai nuo skausmo vietos ir lydinčių simptomų, gali prireikti akių gydytojo, ausų, nosies ir gerklės gydytojo, odontologo ar skubiosios medicinos gydytojo įvertinimo.
Diagnozė dažnai nustatoma pagal klinikinį vaizdą. Vaizdiniai tyrimai nėra reikalingi kiekvienam žmogui, kuriam skauda galvą. Kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kraujo tyrimai ar juosmeninė punkcija svarstomi tada, kai yra pavojaus požymių arba įtariama antrinė priežastis.
Gydytojui svarbu pateikti konkrečius duomenis:
- kurioje vietoje skauda ir ar vieta keičiasi;
- kada prasidėjo skausmas ir kaip greitai sustiprėjo;
- kiek trunka priepuolis ir kaip dažnai kartojasi;
- ar yra pykinimas, karščiavimas, regos, kalbos ar judesių sutrikimų;
- kokie vaistai vartojami ir kaip dažnai;
- ar skausmą provokuoja kosulys, fizinis krūvis, alkoholis, miegas ar stresas;
- ar buvo galvos ar kaklo trauma.
Gydymas priklauso nuo priežasties, o ne vien nuo skausmo vietos
Įtampos tipo galvos skausmui dažnai taikomos nemedikamentinės priemonės: miego režimo korekcija, skysčių pakankamumas, darbo pertraukos, kaklo ir pečių raumenų atpalaidavimas, fizinis aktyvumas. Trumpalaikiam skausmui gali būti vartojami įprasti analgetikai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jei žmogui jie nėra kontraindikuotini.
Migrenai gydyti naudojami priepuolio vaistai ir, kai priepuoliai dažni ar sunkūs, profilaktinis gydymas. Priepuoliui gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, triptanai ar vaistai nuo pykinimo. Profilaktiką parenka gydytojas, atsižvelgdamas į priepuolių dažnį, gretutines ligas, kraujospūdį, nėštumo planus ir kitus vaistus.
Antrinio galvos skausmo gydymas nukreiptas į priežastį. Sinusito atveju vertinama infekcijos kilmė ir nosies simptomai, akių ligų atveju gydoma akis, dantų ar žandikaulio sąnario problemų atveju dalyvauja odontologas. Jei skausmą lemia vaistų pervartojimas, svarbus kontroliuojamas vaistų vartojimo mažinimas ir kitos skausmo valdymo priemonės.
Pavojaus požymiai keičia visą vertinimo taktiką
Kai kurie požymiai rodo, kad galvos skausmas gali būti ne pirminis, o susijęs su kraujavimu, infekcija, insultu, naviku, kraujagyslių uždegimu ar kita skubiai vertinama būkle. Tokiais atvejais laukti, kol skausmas praeis savaime, nereikėtų.
- staigus, per kelias sekundes ar minutes pasiekęs didžiausią stiprumą skausmas;
- naujas galvos skausmas po galvos ar kaklo traumos;
- karščiavimas, sprando sustingimas, bėrimas ar sąmonės sutrikimas;
- silpnumas, tirpimas, kalbos, regos ar pusiausvyros sutrikimas;
- naujas galvos skausmas nėštumo metu arba po gimdymo;
- skausmas, atsirandantis kosint, sportuojant ar keičiant kūno padėtį;
- naujas ar aiškiai pasikeitęs galvos skausmas vyresniame amžiuje;
- galvos skausmas sergant vėžiu, imunosupresija ar sunkia infekcija.
Galvos skausmo dienynas padeda susieti vietą, trukmę ir provokuojančius veiksnius
Kai skausmas kartojasi, vienkartinis apibūdinimas dažnai būna netikslus. Galvos skausmo dienynas leidžia pamatyti, ar skausmas visada prasideda toje pačioje vietoje, ar susijęs su menstruacijomis, miego trūkumu, alkoholiu, maistu, stresu, oro pokyčiais ar fiziniu krūviu. Tai ypač naudinga vertinant migreną, įtampos tipo skausmą ir vaistų pervartojimą.
Dienyne verta žymėti skausmo vietą, stiprumą, trukmę, lydinčius simptomus, vartotus vaistus ir jų poveikį. Tokia informacija padeda gydytojui atskirti pasikartojantį pirminį galvos skausmą nuo situacijos, kai atsiranda naujas, neįprastas ar progresuojantis simptomas.
Išvada: vieta padeda orientuotis, bet diagnozę lemia visas simptomų vaizdas
Galvos skausmas pagal vietą yra naudinga pradinė nuoroda: kakta gali kreipti dėmesį į sinusų, regos ar įtampos priežastis, smilkiniai ir viena pusė – į migreną ar žandikaulio sritį, akiduobė – į klasterinį ar akių skausmą, pakaušis – į kaklo struktūras. Tačiau gydymo pasirinkimas priklauso nuo diagnozės, o diagnozė nustatoma vertinant vietą kartu su pradžia, trukme, pobūdžiu, lydinčiais simptomais ir rizikos požymiais.
Šaltiniai: https://ichd-3.org/
Šaltiniai: https://www.nice.org.uk/guidance/cg150
Šaltiniai: https://www.ninds.nih.gov/health-information/disorders/headache
