Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų liga, priklausanti širdies ir kraujagyslių ligų grupei, kai arterijų sienelėse kaupiasi riebalai, cholesterolis, uždegiminės ląstelės ir kalcis. Dėl šių sankaupų susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios siaurina kraujagysles, mažina kraujo tekėjimą ir gali sukelti miokardo infarktą, insultą ar periferinių arterijų ligą.
Kodėl aterosklerozė laikoma arterijų sienelės liga?
Aterosklerozė prasideda ne kraujo spindyje, o arterijos sienelėje, tiksliau – vidiniame jos sluoksnyje, vadinamame endoteliu. Kai endotelis pažeidžiamas dėl padidėjusio kraujospūdžio, rūkymo, cukrinio diabeto ar didelio mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekio, į sienelę lengviau patenka LDL cholesterolis.
Šis cholesterolis gali oksiduotis, o imuninė sistema į tai reaguoja kaip į uždegimą. Makrofagai sugeria oksiduotus riebalus ir virsta putotosiomis ląstelėmis. Taip formuojasi ankstyvos riebalinės juostelės, kurios ilgainiui tampa aterosklerozinėmis plokštelėmis.
Subrendusi plokštelė dažnai turi riebalinį branduolį ir skaidulinį dangalą. Kai dangalas plyšta, kraujas gali suformuoti krešulį. Būtent krešulys neretai staiga užkemša arteriją ir sukelia ūmią būklę.
Kokias kraujagysles aterosklerozė pažeidžia dažniausiai?
Aterosklerozė gali vystytis daugelyje vidutinio ir didelio kalibro arterijų. Ji nėra vien tik „širdies kraujagyslių kalkėjimas“, nors vainikinės arterijos yra viena svarbiausių jos vietų. Klinikinė reikšmė priklauso nuo to, kurio organo kraujotaka sutrinka.
| Pažeista arterijų sritis | Galima pasekmė | Dažni požymiai |
|---|---|---|
| Vainikinės širdies arterijos | Krūtinės angina, miokardo infarktas | Spaudimas krūtinėje, dusulys, skausmas plintantis į ranką ar žandikaulį |
| Miego ir smegenų arterijos | Praeinantis smegenų išemijos priepuolis, insultas | Staigus kalbos, regos, veido ar galūnių judesių sutrikimas |
| Kojų arterijos | Periferinių arterijų liga | Skausmas einant, šąlančios pėdos, blogai gyjančios žaizdos |
| Inkstų arterijos | Inkstų kraujotakos sutrikimas, sunkiau valdoma hipertenzija | Padidėjęs kraujospūdis, inkstų funkcijos rodiklių pokyčiai |
Kodėl aterosklerozė ilgai gali nesukelti simptomų?
Arterija turi tam tikrą atsarginį spindį, todėl pradinės plokštelės žmogui dažnai nejuntamos. Simptomai atsiranda tada, kai kraujotaka tampa nepakankama fizinio krūvio metu arba kai plokštelė staiga plyšta ir susidaro krešulys. Dėl šios priežasties žmogus gali manyti esąs sveikas iki pirmo ūmaus įvykio.
Praktiškai tai reiškia, kad aterosklerozės rizika vertinama ne vien pagal savijautą. Gydytojai atsižvelgia į kraujospūdį, cholesterolio frakcijas, gliukozės apykaitą, amžių, rūkymą, šeimos istoriją ir jau nustatytas širdies bei kraujagyslių ligas.
Kokie veiksniai didina aterosklerozės riziką?
Aterosklerozė vystosi dėl kelių veiksnių derinio. Vieni jų keičiami, kiti – ne. Rizikos supratimas svarbus todėl, kad plokštelių formavimasis paprastai trunka metus ar dešimtmečius.
- Padidėjęs LDL cholesterolis – tiesiogiai dalyvauja plokštelių formavimesi arterijų sienelėse.
- Aukštas kraujospūdis – mechaniškai pažeidžia endotelį ir greitina kraujagyslių sienelės pokyčius.
- Rūkymas – skatina uždegimą, kraujo krešumą ir endotelio disfunkciją.
- Cukrinis diabetas – keičia kraujagyslių reakcijas ir didina aterosklerozinių komplikacijų riziką.
- Amžius ir paveldimumas – rizika didėja senstant, ypač jei artimi giminaičiai anksti sirgo širdies kraujagyslių ligomis.
- Mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas – dažnai susiję su hipertenzija, atsparumu insulinui ir lipidų pokyčiais.
Kaip aterosklerozė nustatoma medicinoje?
Aterosklerozės vertinimas prasideda nuo rizikos veiksnių ir simptomų analizės. Šeimos gydytojas, kardiologas, neurologas ar kraujagyslių chirurgas parenka tyrimus pagal tai, kokia arterijų sritis įtariamai pažeista.
Dažnai atliekamas lipidograma, kurioje vertinamas bendras cholesterolis, LDL, HDL ir trigliceridai. Taip pat matuojamas kraujospūdis, tiriama gliukozė, inkstų funkcija, kartais – uždegimo ar kiti papildomi rodikliai. Jei įtariamas organų kraujotakos sutrikimas, gali būti taikoma elektrokardiograma, krūvio mėginys, echoskopija, kaklo kraujagyslių ultragarsas, kompiuterinės tomografijos angiografija ar invazinė angiografija.
Vienas paprastas tyrimas kojų arterijoms įvertinti yra kulkšnies ir žasto indekso matavimas. Jis lygina kraujospūdį kojoje ir rankoje. Mažesnė reikšmė gali rodyti periferinių arterijų ligą.
Kaip aterosklerozė susijusi su infarktu ir insultu?
Miokardo infarktas dažniausiai įvyksta tada, kai vainikinėje arterijoje plyšta aterosklerozinė plokštelė ir susidaro krešulys. Širdies raumuo nebegauna pakankamai deguonies, todėl jo ląstelės pradeda žūti. Tai yra skubi medicininė būklė.
Insulto atveju aterosklerozė gali veikti keliais keliais. Plokštelė miego arterijoje gali susiaurinti kraujotaką į smegenis arba nuo jos gali atitrūkti krešulio dalis. Užsikimšus smegenų arterijai, sutrinka tam tikros smegenų srities aprūpinimas krauju.
Dėl šios priežasties staigus vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas, veido perkreipimas ar ūmus krūtinės skausmas nėra laukimo situacijos. Tokiais atvejais reikia skubios medicinos pagalbos.
Ar aterosklerozę galima sulėtinti?
Aterosklerozės plokštelių visiškas išnykimas nėra paprastas tikslas, tačiau ligos progresavimą galima sulėtinti. Kai kuriems žmonėms, ypač sumažinus LDL cholesterolį ir kontroliuojant kraujospūdį, plokštelės gali stabilizuotis. Stabilios plokštelės rečiau plyšta.
Pagrindinės priemonės yra gyvenimo būdo korekcija ir, kai reikia, vaistai. Gydytojas gali skirti statinus ar kitus lipidus mažinančius vaistus, antihipertenzinius vaistus, antitrombocitinius preparatus konkrečiomis indikacijomis. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo bendros rizikos, jau buvusių įvykių ir tyrimų rezultatų.
- Nerūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.
- Reguliariai judėti pagal sveikatos būklę ir gydytojo rekomendacijas.
- Riboti sočiuosius riebalus, transriebalus, perteklinį cukrų ir druską.
- Valgyti daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, žuvies ir riešutų.
- Kontroliuoti kraujospūdį, gliukozę ir cholesterolio rodiklius.
Kokia yra trumpa išvada?
Aterosklerozė yra lėtinė arterijų sienelės liga, o ne vien amžiaus požymis. Ji vystosi tyliai, bet jos pasekmės gali būti staigios: infarktas, insultas, kojų kraujotakos sutrikimai ar inkstų arterijų pažeidimas. Svarbiausi faktai yra aiškūs: LDL cholesterolis, kraujospūdis, rūkymas, diabetas ir uždegiminiai procesai tiesiogiai susiję su plokštelių formavimusi.
Todėl aterosklerozė vertinama kaip liga, kurią reikia atpažinti pagal rizikos veiksnius, o ne vien pagal simptomus. Ankstyvas rizikos įvertinimas, tyrimai ir nuosekli kontrolė mažina pavojingų komplikacijų tikimybę.
Šaltiniai: https://www.escardio.org/Guidelines/Clinical-Practice-Guidelines/CVD-Prevention-Guidelines; https://www.nhlbi.nih.gov/health/atherosclerosis; https://www.cdc.gov/heart-disease/about/atherosclerosis.html
