Periferinių arterijų liga (PAL)

Kodėl PAL laikoma aterosklerozės sukelta kraujagyslių liga?

PAL paprastai atsiranda tada, kai arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolio turinčios aterosklerozinės plokštelės. Jos siaurina kraujagyslės spindį, todėl raumenys fizinio krūvio metu gauna mažiau deguonies. Dėl to einant gali atsirasti skausmas, sunkumas ar mėšlungis.

Ta pati aterosklerozė gali pažeisti ir vainikines širdies arterijas bei miego arterijas. Todėl PAL nėra vien „kojų problema“ – ji rodo padidėjusią miokardo infarkto, insulto ir kitų kraujagyslinių įvykių riziką. Dėl šios priežasties liga siejama su kardiologija, kraujagyslių chirurgija, neurologija ir šeimos medicina.

Kokie simptomai leidžia įtarti periferinių arterijų ligą?

Tipinis PAL simptomas yra protarpinis šlubumas. Tai krūvio metu atsirandantis kojos skausmas, kuris priverčia sustoti ir per kelias minutes sumažėja. Skausmo vieta priklauso nuo to, kuri arterija susiaurėjusi: blauzdos skausmas dažniau siejamas su šlaunies ar pakinklio arterijų pažeidimu, o sėdmens ar šlaunies skausmas – su klubinių arterijų pažeidimu.

Tačiau simptomai ne visada būna klasikiniai. Vyresni žmonės, sergantys cukriniu diabetu ar turintys nervų pažeidimą, gali jausti tik nuovargį, tirpimą, šalimą arba visai nieko. Pavojingesnė būklė – kritinė galūnės išemija, kai skausmas atsiranda ramybėje, negyja žaizdos arba juoduoja pirštai.

• skausmas, mėšlungis ar sunkumas blauzdoje, šlaunyje arba sėdmenyje einant;
• šaltesnė viena pėda ar blauzda, palyginti su kita;
• silpnas arba neužčiuopiamas pėdos pulsas;
• lėtai gyjančios žaizdos ant pėdų ar pirštų;
• odos spalvos pokyčiai, plaukų sumažėjimas ant blauzdų, trapūs nagai;
• skausmas ramybėje, ypač naktį, kai koja pakelta.

Kas dažniausiai didina PAL riziką?

Didžiausią reikšmę turi veiksniai, kurie spartina aterosklerozę. Rūkymas yra vienas stipriausių rizikos veiksnių, nes pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį ir skatina krešėjimą. Cukrinis diabetas didina tiek arterijų susiaurėjimo, tiek pėdų žaizdų ir amputacijos riziką.

Kartu svarbūs padidėjęs kraujospūdis, didelis mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, lėtinė inkstų liga ir vyresnis amžius. PAL dažniau nustatoma žmonėms, kurie jau serga koronarine širdies liga arba yra patyrę insultą.

Kaip diagnozuojama periferinių arterijų liga?

Pirmiausia gydytojas įvertina simptomus, apžiūri kojas, palygina odos temperatūrą ir užčiuopia pulsą kirkšnyje, pakinklyje, ties kulkšnimi bei pėdoje. Dažniausiai pirminį vertinimą atlieka šeimos gydytojas, kardiologas, kraujagyslių chirurgas arba vidaus ligų gydytojas.

Pagrindinis paprastas tyrimas yra kulkšnies ir žasto indekso matavimas. Jis atliekamas ant rankų ir kojų, naudojant kraujospūdžio manžetę bei doplerinį daviklį. Formulė paprasta: KŽI = kulkšnies sistolinis spaudimas / žasto sistolinis spaudimas. KŽI reikšmė 0,90 arba mažesnė dažniausiai laikoma PAL požymiu.

Jeigu planuojamas gydymas arba reikia tiksliau įvertinti kraujagysles, atliekamas arterijų ultragarsinis doplerinis tyrimas, kompiuterinės tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso angiografija arba invazinė angiografija. Šie tyrimai vertina pilvo, dubens, šlaunų, blauzdų ir pėdų arterijas.

Kaip gydoma PAL ir ko siekiama gydymu?

PAL gydymo tikslas yra dvejopas: sumažinti kojų simptomus ir sumažinti širdies bei smegenų kraujagyslių įvykių riziką. Pagrindas yra rizikos veiksnių korekcija: rūkymo nutraukimas, kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės kontrolė, pėdų priežiūra bei fizinis aktyvumas.

Prižiūrimos ėjimo treniruotės laikomos veiksmingu metodu protarpiniam šlubumui mažinti. Jos paprastai remiasi kartotiniais ėjimo intervalais iki vidutinio skausmo, po kurių daroma pertrauka. Toks krūvis skatina raumenų prisitaikymą ir gali pagerinti nueinamą atstumą.

Vaistai parenkami pagal bendrą riziką. Dažnai vartojami antitrombocitiniai vaistai, statinai ir kraujospūdį mažinantys vaistai, jei tam yra indikacijų. Kai simptomai išlieka sunkūs arba gresia galūnės netekimas, kraujagyslių chirurgas arba intervencinis radiologas gali atlikti angioplastiką, stentavimą ar šuntavimo operaciją. Šios procedūros atliekamos pažeistose dubens, šlaunies, blauzdos ar pėdos arterijose.

Kada PAL tampa skubia medicinine problema?

Skubi pagalba reikalinga, jei koja staiga tampa labai skausminga, blyški, šalta, nutirpusi arba nebejuda. Tai gali reikšti ūminį arterijos užsikimšimą. Tokia būklė pavojinga, nes audiniai be kraujo gali greitai žūti.

Nedelsti reikia ir tada, kai atsiranda negyjanti pėdos žaizda, juoduojantis pirštas ar ramybės skausmas. Šie požymiai rodo sunkią išemiją. Laiku įvertinus kraujotaką, galima pasirinkti gydymą, kuris mažina infekcijos, gangrenos ir amputacijos riziką.

Kuo PAL svarbi bendrai sveikatai?

PAL yra matomas sisteminės aterosklerozės ženklas. Ji padeda atpažinti žmogų, kuriam reikia ne tik kojų kraujotakos įvertinimo, bet ir širdies bei smegenų kraujagyslių rizikos mažinimo. Todėl diagnozė turi praktinę vertę net tada, kai simptomai silpni.

Paprastas klausimas apie skausmą einant, pėdų apžiūra ir kulkšnies bei žasto indeksas gali atskleisti ligą ankstyviau. Tai leidžia pradėti priemones, kurios remiasi ne spėjimais, o aiškiais kraujagyslių pažeidimo požymiais.