Sustingusio žmogaus sindromas (SPS)

Sustingusio žmogaus sindromas (SPS)

Sustingusio žmogaus sindromas, arba SPS, yra reta neuroimuninė centrinės nervų sistemos liga, priskiriama autoimuninių judėjimo sutrikimų grupei.

Jai būdingas progresuojantis liemens ir galūnių raumenų sustingimas, skausmingi spazmai ir padidėjęs jautrumas garsui, prisilietimui ar emocinei įtampai.

Liga siejama su sutrikusia gama aminosviesto rūgšties, vadinamos GABA, slopinamąja funkcija nervų sistemoje.

Kodėl SPS laikomas autoimuniniu neurologiniu sutrikimu?

SPS dažniausiai aiškinamas kaip autoimuninis procesas, kai imuninė sistema klaidingai veikia nervų sistemos baltymus. Didelei daliai pacientų randami antikūnai prieš glutamato dekarboksilazę, žymimą GAD65. Šis fermentas dalyvauja GABA gamyboje.

GABA yra pagrindinis slopinamasis neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje. Kai jos veikimas susilpnėja, motoriniai neuronai tampa pernelyg aktyvūs. Toks mechanizmas paaiškina nuolatinę raumenų įtampą ir staigius spazmus.

SPS taip pat siejamas su kitomis autoimuninėmis ligomis. Dažniau minimi 1 tipo cukrinis diabetas, autoimuninis tiroiditas, vitiligo ir perniciozinė anemija. Rečiau pasitaiko paraneoplastinė forma, susijusi su navikais ir antikūnais prieš amfifiziną.

Kokie simptomai leidžia įtarti SPS?

Pagrindinis SPS požymis yra ilgalaikis raumenų sustingimas. Dažniausiai jis prasideda liemens srityje, vėliau gali apimti kojas, pečius, kaklą ar veido raumenis. Spazmai būna skausmingi ir kartais tokie stiprūs, kad žmogus griūva.

Simptomus gali išprovokuoti staigus garsas, netikėtas prisilietimas, šaltis, stresas ar judesys. Dalis pacientų pradeda vengti atvirų erdvių, nes bijo kritimo. Tai gali būti klaidingai palaikyta vien nerimo sutrikimu, nors pagrindas yra neurologinis.

Požymis Ką jis reiškia klinikoje
Liemens sustingimas Dažnas ankstyvas SPS požymis, ribojantis lankstumą ir laikyseną.
Skausmingi spazmai Gali kilti po garso, prisilietimo ar emocinės įtampos.
Padidėjusi juosmens lordozė Susijusi su nuolat įsitempusiais nugaros raumenimis.
Griuvimai Atsiranda, kai spazmas staiga sutrikdo pusiausvyrą.
Anti-GAD65 antikūnai Padeda pagrįsti autoimuninę SPS kilmę, bet vertinami su klinika.

Išvaizda: kokie kūno laikysenos pokyčiai matomi?

SPS ne visada matomas iš karto, ypač ankstyvoje stadijoje. Ligai progresuojant, gali atsirasti standi eisena, įtempta laikysena ir ryškesnis juosmens išlinkimas. Žmogus juda atsargiai, nes bet koks netikėtas dirgiklis gali sukelti spazmą.

Kai sustingimas apima kojas, žingsniai trumpėja, sunkiau lipti laiptais ar apsisukti. Pažeidus kaklo ar veido raumenis, gali keistis galvos padėtis, mimika ar kalbėjimo komfortas. Šie požymiai nėra kosmetiniai; jie kyla iš nuolatinio raumenų aktyvumo.

Kaip diagnozuojamas SPS?

SPS diagnozuoja neurologas, remdamasis simptomais, neurologiniu ištyrimu, kraujo tyrimais ir elektrofiziologiniais duomenimis. Vienas tyrimas paprastai neatsako į visus klausimus. Diagnozė nustatoma sudėjus klinikinį vaizdą ir laboratorinius radinius.

Elektromiografija, arba EMG, gali aptikti nuolatinį motorinių vienetų aktyvumą ramybės metu. Kraujo ar smegenų skysčio tyrimuose ieškoma anti-GAD65, anti-amfifizino ar kitų susijusių antikūnų. Gydytojai taip pat atmeta išsėtinę sklerozę, distoniją, nugaros smegenų ligas, epilepsiją ir psichogeninius judėjimo sutrikimus.

  • Neurologinis ištyrimas įvertina sustingimą, refleksus, eiseną ir spazmų pobūdį.
  • EMG padeda nustatyti nenormalų raumenų aktyvumą ramybėje.
  • Antikūnų tyrimai ieško autoimuninės ligos žymenų.
  • Vaizdiniai tyrimai gali būti reikalingi kitoms diagnozėms atmesti.
  • Įtariant paraneoplastinę formą, tiriama dėl susijusių navikų.

Gydymas: kokios veikliosios medžiagos vartojamos simptomams valdyti?

SPS gydymas dažniausiai turi dvi kryptis: mažinti raumenų spazmus ir slopinti autoimuninį procesą. Simptomams valdyti skiriamos GABA veikimą stiprinančios arba raumenų tonusą mažinančios veikliosios medžiagos. Dažniausiai minimi diazepamas, klonazepamas, baklofenas, gabapentinas ir pregabalinas.

Imunoterapijai gali būti taikomas intraveninis imunoglobulinas, trumpinamas IVIG. Klinikiniai tyrimai yra pateikę duomenų, kad IVIG daliai pacientų mažina sustingimą ir jautrumą dirgikliams. Kai kuriais atvejais svarstomi kortikosteroidai, plazmaferezė ar rituksimabas, bet atsakas skiriasi.

Fizioterapija ir kritimų prevencija papildo gydymą. Kineziterapeutas dirba su laikysena, saugiu judėjimu, tempimo pratimais ir kasdienės veiklos pritaikymu. Intensyvūs, skausmą provokuojantys pratimai netinka, nes gali iššaukti spazmus.

Vartojimo būdai ir kontraindikacijos: kada gydymas gali būti rizikingas?

Vaistų vartojimo būdą nustato gydytojas neurologas, kartais dalyvauja imunologas, reabilitologas ar šeimos gydytojas. Benzodiazepinai paprastai vartojami per burną, baklofenas gali būti geriamas arba retais atvejais leidžiamas intratekaliai per pompą. IVIG leidžiamas į veną gydymo įstaigoje.

Kontraindikacijos priklauso nuo konkrečios veikliosios medžiagos. Benzodiazepinai gali būti pavojingi derinant su alkoholiu, opioidais, esant ryškiam kvėpavimo nepakankamumui ar sunkiai kepenų ligai. Baklofeno staigiai nutraukti negalima, nes gali kilti sunkūs abstinencijos simptomai.

IVIG atsargiai vertinamas esant trombozių rizikai, inkstų funkcijos sutrikimui, dehidratacijai ar kai kuriems imunoglobulino A trūkumo atvejams. Nėštumas, vyresnis amžius ir kelių vaistų vartojimas reikalauja individualaus sprendimo. Savarankiškas dozės keitimas gali pabloginti būklę.

Kada būtina skubi medicinos pagalba?

Skubi pagalba reikalinga, jei spazmai sutrikdo kvėpavimą, rijimą, sukelia stiprų krūtinės spaudimą ar žmogus patiria traumą griūdamas. Pavojingas ir staigus sąmonės sutrikimas, karščiavimas su raumenų rigidiškumu arba stipri reakcija po vaisto. Tokios situacijos nevertinamos kaip įprastas ligos paūmėjimas.

SPS yra lėtinė liga, kurios eiga labai nevienoda. Vieniems pacientams simptomai išlieka stabilūs, kitiems sustingimas plečiasi ir riboja savarankiškumą. Ankstyvas atpažinimas, neurologinis ištyrimas ir individualus gydymo planas padeda sumažinti kritimų, skausmo ir ilgalaikės negalios riziką.

Šaltiniai:
https://www.ninds.nih.gov/health-information/disorders/stiff-person-syndrome
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK573078/
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11596586/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7793517/

Kaip vertintumėte šį straipsnį?

Vidutinis įvertinimas 5 / 5. Balsų skaičius: 1

Įvertinimų dar nėra. Būkite pirmas!

Susiję Įrašai

Taip Pat Skaitykite