Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastaruoju metu viešina vis daugiau perspėjimų apie nesaugų maistą, tačiau tarnybos specialistai pabrėžia: pats pranešimų matomumas nėra ženklas, kad maistas Lietuvoje tapo pavojingesnis. Priešingai, tai rodo, kad nesaugūs produktai greičiau nustatomi, atsekami ir šalinami iš prekybos.
VMVT aiškina, kad vartotojai dažniau pastebi pranešimus apie rinkoje aptiktus neatitikimus, nes informacija skelbiama viešai ir operatyviai. Tokiais atvejais nurodomas konkretus produktas, jo partija, gamintojas ar tiekėjas, galiojimo terminas ir priežastis, dėl kurios maistas laikomas nesaugiu.
Daugiau viešumo nereiškia, kad rizikų atsirado daugiau
Pasak VMVT, maisto saugos sistema veikia keliais lygmenimis: produktus tikrina patys gamintojai ir prekybininkai, patikras atlieka tarnybos specialistai, o informacija taip pat gaunama per tarptautines perspėjimo sistemas. Būtent todėl nesaugus maistas dažniau identifikuojamas dar tada, kai galima greitai sustabdyti jo platinimą.
Tarnyba akcentuoja, kad kiekvienas viešas pranešimas reiškia ne tik nustatytą problemą, bet ir pradėtus veiksmus: produkto pašalinimą iš lentynų, vartotojų informavimą, tiekimo grandinės patikrinimą. Kitaip tariant, pavojus ne nutylimas, o dokumentuojamas ir valdomas.
Kada produktas pripažįstamas nesaugiu
Į viešus VMVT perspėjimus patenka ne bet kokie maisto kokybės trūkumai. Dažniausiai kalbama apie atvejus, kai produktas gali kelti riziką vartotojų sveikatai arba neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų.
Tai gali būti nustatyti mikrobiologiniai teršalai, neleistinos ar netinkamai pažymėtos sudedamosios dalys, alergenai, apie kuriuos neinformuota etiketėje, cheminės medžiagos, svetimkūniai arba kiti neatitikimai. Tokia informacija vartotojams svarbi todėl, kad jie gali patikrinti, ar produkto dar turi namuose.
Vartotojams nurodoma, ką daryti su įsigytu produktu
Viešuose pranešimuose VMVT paprastai pateikia konkrečius veiksmus: nevartoti nurodyto produkto, grąžinti jį į prekybos vietą arba sunaikinti, jei taip nurodyta. Svarbiausia detalė tokiais atvejais yra ne vien produkto pavadinimas, bet ir partijos numeris bei tinkamumo vartoti terminas.
Tarnyba primena, kad net to paties pavadinimo produktas nebūtinai yra nesaugus. Rizika gali būti susijusi tik su konkrečia partija, konkrečiu gamybos laikotarpiu ar konkrečiu tiekimo keliu. Dėl to VMVT pranešimuose pateikiama kuo daugiau identifikavimo duomenų.
Kodėl VMVT tai vadina gerai veikiančios sistemos ženklu
VMVT specialistų teigimu, maisto saugos sistemos tikslas nėra sudaryti įspūdį, kad problemų niekada nebūna. Jos tikslas – kuo greičiau pastebėti riziką, atsekti produktą ir informuoti žmones dar prieš jam sukeliant rimtesnių pasekmių.
Didesnis perspėjimų matomumas reiškia, kad informacija nebelieka tik institucijų ar verslo viduje. Vartotojai ją gauna tiesiogiai, o prekybininkai ir gamintojai privalo imtis aiškių veiksmų. Tokia praktika, VMVT vertinimu, stiprina pasitikėjimą maisto kontrole, nes parodo, kad nesaugūs produktai nėra slepiami.
Viešinimas tampa viena svarbiausių prevencijos priemonių
VMVT pabrėžia, kad vieši perspėjimai padeda sumažinti riziką net tada, kai dalis produkto jau būna parduota. Žmonės gali greitai pasitikrinti informaciją ir nebevartoti maisto, kuris įvardytas kaip nesaugus.
Tarnyba ragina gyventojus sekti oficialius pranešimus, atidžiai tikrinti produktų etiketes, partijos numerius ir tinkamumo vartoti terminus. Būtent šios detalės leidžia atskirti konkretų nesaugų produktą nuo kitų panašių gaminių, kurie į perspėjimą nepatenka.
Šaltiniai:
https://vmvt.lrv.lt/lt/visuomenei/naujienos/didesnis-perspejimu-apie-nesaugu-maista-matomumas-gerai-veikiancios-maisto-saugos-sistemos-zenklas-Ya9/
