Kodėl mikroskopinis kolitas nematomas įprastos kolonoskopijos metu?
Šios ligos esmė yra ne didelės opos ar augliai, o smulkūs gleivinės pokyčiai ląstelių lygiu. Todėl endoskopu matomas storosios žarnos paviršius dažnai būna be ryškių pakitimų.
Praktiškai tai reiškia, kad vien „normalios kolonoskopijos“ nepakanka ligai atmesti. Gastroenterologas kolonoskopijos metu paima biopsijas iš gaubtinės žarnos, o patologas jas vertina mikroskopu.
Kokie požymiai labiausiai būdingi mikroskopiniam kolitui?
Dažniausias simptomas yra lėtinis, vandeningas ir nekraujingas viduriavimas. Jis gali tęstis savaites ar mėnesius, kartais sustiprėti bangomis ir trikdyti miegą, darbą ar keliones.
- vandeningos išmatos kelis ar daugiau kartų per parą;
- staigus poreikis tuštintis;
- pilvo spazmai arba maudimas;
- pilvo pūtimas;
- svorio kritimas, jei viduriavimas užsitęsia;
- nuovargis dėl skysčių ir elektrolitų netekimo.
Kraujas išmatose nėra tipiškas požymis. Jei jis atsiranda, gydytojas paprastai ieško ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, opinio kolito, infekcijos, hemorojaus ar storosios žarnos navikų.
Kuo skiriasi limfocitinis ir kolageninis kolitas?
Abi formos sukelia panašius simptomus, tačiau skiriasi mikroskopiniu vaizdu. Šis skirtumas svarbus patologiniam aprašymui, nors gydymo principai dažnai sutampa.
| Forma | Pagrindinis mikroskopinis požymis | Tipinis klinikinis vaizdas |
|---|---|---|
| Limfocitinis kolitas | Padidėjęs limfocitų kiekis storosios žarnos epitelio sluoksnyje | Lėtinis vandeningas viduriavimas be kraujo |
| Kolageninis kolitas | Sustorėjęs kolageno sluoksnis po gleivinės epiteliu | Panašus viduriavimas, kartais su ryškesniu užsitęsimu |
Kokie veiksniai siejami su mikroskopiniu kolitu?
Tiksli ligos priežastis nėra viena. Tyrimai sieja mikroskopinį kolitą su imuninės sistemos aktyvumu, žarnyno mikrobiotos pokyčiais, tulžies rūgščių apykaita ir kai kuriais vaistais.
Dažniau minimi susiję veiksniai yra rūkymas, celiakija, autoimuninės skydliaukės ligos, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, protonų siurblio inhibitoriai ir kai kurie antidepresantai iš SSRI grupės. Vis dėlto tai nereiškia, kad vaistas visada yra tiesioginė priežastis.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozę nustato gydytojas, dažniausiai gastroenterologas, įvertinęs simptomus, kraujo tyrimus, išmatų tyrimus ir kolonoskopijos duomenis. Procedūra atliekama tiriant tiesiąją ir storąją žarną, o svarbiausia jos dalis šiuo atveju yra biopsijos.
Biopsijos imamos iš skirtingų storosios žarnos vietų, nes pakitimai gali būti nevienodai pasiskirstę. Laboratorijoje patologas ieško limfocitų pagausėjimo arba kolageno sluoksnio sustorėjimo.
Kaip gydomas mikroskopinis kolitas?
Gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo ir galimų provokuojančių veiksnių. Pirmiausia peržiūrimi vartojami vaistai, įvertinama celiakija, infekcijos ir kitos viduriavimo priežastys.
Lengvesniais atvejais gali būti taikomas skysčių atkūrimas, mitybos korekcija ir vaistai nuo viduriavimo. Esant vidutiniams ar sunkiems simptomams, klinikinėse gairėse dažnai minimas budezonidas, veikiantis žarnyno gleivinę ir turintis mažesnį sisteminį poveikį nei daugelis kitų kortikosteroidų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei vandeningas viduriavimas trunka ilgiau nei kelias savaites, kartojasi naktį, sukelia dehidrataciją ar svorio kritimą. Skubi pagalba reikalinga, jei atsiranda kraujas išmatose, karščiavimas, stiprus pilvo skausmas ar alpimas.
Mikroskopinis kolitas dažniausiai nėra laikomas storosios žarnos vėžio riziką didinančia liga, tačiau simptomai gali būti panašūs į kitų žarnyno ligų požymius. Todėl tiksli diagnozė remiasi ne spėjimu, o audinio ištyrimu mikroskopu.
Šaltinis: https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/microscopic-colitis
