Apie per didelį cukraus kiekio pavojų ko gero esame girdėję kiekvienas.
Ne paslaptis, jog nors ir žinodami apie galimą saldumynų grėsmę mūsų organizmui, mes retkarčiais sau leidžiame pasmaguriauti ledų porcija, šokoladuku ar stikline saldaus gėrimo.
Kaip žinia, laikas nuo laiko sau leisti kažką saldaus tikrai nėra blogai, o vienas kitas saldumynas čia tikrai nepakenks.
Vis dėl to, svarbu žinoti kiek to cukraus galime suvartoti ir koks jo kiekis organizme yra normalus.
Šiame straipsnyje – pagrindinė informaciją apie tai kaip palaikyti sveiką gliukozės normą kraujyje ir kitus bendrus dalykus susijusius su tuo.
Kaip atliekamas kraujo tyrimas cukraus kiekiui nustatyti?
Pasak medicinos specialistų, kraujo tyrimas šiems duomenims nustatyti gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais – tai kapiliariniu kraujo tyrimu kai mėginys yra imamas iš piršto bei veninis, kai kraujas yra imamas iš venos.
Idealiausios sąlygos jam atlikti yra maždaug 9-12 valanda, kuomet žmogus dar nieko nėra valgęs.
Koks yra normalus gliukozės kiekis kraujyje?
Sveiko žmogaus cukraus norma kraujyje yra nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l. Verta pabrėžti ir tai, jog cukraus kiekis veniniame kraujyje būna iki 10 procentų didesnis, nei kapiliariniame, taigi iš to gali atsirasti ir skirtumai duomenyse.
Taip pat žinoti verta, jog:
- Jeigu nustatomas 5,6 – 7,5 mmol/l gliukozės kiekis – laikoma, jog žmogui yra prediabetas.
- Jeigu gliukozės kiekis yra 8 mmol ir daugiau, laikoma, jog žmogui yra diabetas.
Kokie dar kraujo tyrimai gali padėti nustatyti mūsų sveikatos būklę?
Paprastai įtarus prediabetą ar diabetą, gali būti atliekami ir tolesni tyrimai kraujo plazmai ištirti, taip pat proteinograma, eritrocitų nusėdimo greičio tyrimas, C-reaktyvaus baltymo tyrimas ir panašiai.
Atliekant išsamius kraujo tyrimus medicinos įstaigoje, galima nustatyti kokioje sveikatos situacijoje esame. Na, o kuo anksčiau sužinosime rezultatus, tuo greičiau galėsime keisti savo gyvenimo būdą.
Koks skirtumas tarp cukraus ir gliukozės?
Kad sužinoti skirtumą tarp cukraus ir gliukozės, visų pirma reikėtų pasigilinti į tai kas yra angliavandeniai ir jų struktūrą.
Pagal savo sudėtį, angliavandeniai yra skirstomi į šias grupes:
- Monosacharidai – cukrūs sudaryti iš vieno elemento. Labai lengva atsiminti kam priklauso gliukozė, kadangi visi monosacharidiniai angliavandeniai užsibaigia -ozė galūne. Taigi čia įeis, fruktozė, gliukozė, ribozė ir kt.
- Disacharidai – čia galima priskirti paprastą cukrų. Disacharidai yra sudaryti iš dviejų susijungusių monosacharidų. Cukraus atveju yra tai yra junginys tarp gliukozės ir fruktozės.
- Polisacharidai – tai sudėtingos sudėties angliavandeniai, kurių struktūrą sudaro monosacharidai susijungę kompleksiškomis jungtimis.
Kaip organizmas pasisavina reikalingus angliavandenius?
Kaip žinia, mūsų organizmas turi gebėjimą pasisavinti tik paprastuosius monosacharidus, tai jeigu suvartojame produktų turinčių disacharidų ir polisacharidų, jis lėtai skaidosi šiuos baltymus iki monosacharidų lygmens.
Gamtoje yra ypač išplitę 4 rūšių kompleksiniai polisacharidai kuriuos organizmas skaido ilgiausiai:
- Celiuliozė
- Glikogenas
- Krakmolas
- Chitinas
Nuo šios prigimties produktų mūsų organizmo cukraus lygis nekils, todėl jie yra laikomi kaip sveiki vartoti.
Kaip polisacharidai padeda metant svorį?
Taigi, žinome, jog polisacharidai yra laikomi kaip kompleksiniai angliavandeniai ir yra sveiki vartoti. Šioje sekcijoje verta plačiau aptarti jų naudą, viena iš jų kuri pasireiškia tiems kas meta svorį.
Taip yra todėl, nes polisacharidai organizmo yra virškinami kur kas lėčiau nei paprastesnės struktūros angliavandeniai. Tokiu būdu organizmas ilgiau jau sotumą ir turės nuolatinį energijos šaltinį.
Daug polisacharidų turintys produktai yra dar kitaip vadinami žemo glikeminio indekso produktai, dėl savo ypatybės lėtai pavirsti į cukrų mūsų kraujotakoje.
Kaip tokių produktų pavyzdžiai galėtų būti laikomi grūdai, daržovės ir vaisiai savyje turintys vitaminų ir mikroelementų.
Ar įmanoma nustatyti kokiai angliavandenių grupei priklauso mūsų valgomas produktas?
Tikrai taip, pagal skonį. Monosacharidai ir disacharidai (greito virškinimo angliavandeniai) bus saldūs, kaip ir daug jų turintys produktai. Jeigu kaip pavyzdys jūsų tikslas ir yra numesti svorio, todėl natūralu, jog tokių produktų reikia vengti.
Organizmas tokius angliavandenius išskaidys greičiau ir taip pasisavins gliukozės forma, tačiau to pasekoje mums greičiau atsiras ir alkio jausmas kas vers mus ieškoti ką suvalgyti daugiau.
Kas būna jei organizmas turi per daug gliukozės?
Gliukozės perteklius organizme virsta riebalais (besikaupiančiais ant pilvo) ir glikogenu. Pastarasis elementas kaupiasi mūsų kepenyse ir raumenyse, o riebalinis sluoksnis taip pat raumenyse, bet didžiąja dalimi pilvo srityje.
Kas atsitinka, jeigu organizmui kaip tik trūksta gliukozės?
Kaip jau minėjome, dalį gliukozės atsargų žmogaus organizmas paverčia glikogenu. Kuomet jame yra trūkumas, natūralu, jog jis šias glikogeno atsargas naudoja kaip šaltinį skaidydamas tą glikogeną.
Taip yra užtikrinamas tinkamas energijos balansas ir gliukozės kraujyje kiekis. Pravartu žinoti, jog šį elementą kaupiame ne tik mes, tačiau ir kiti gyvūnai, taip apsaugodami savo organizmą nuo galimo pavojaus.
Pabaigai
Straipsnyje aptarėme gliukozės ir cukraus normą bei kitus svarbius dalykus ką reikia žinoti apie šiuos angliavandenius. Nors retkarčiais leidžiame sau pasmaližiauti, viskam turi būti ribos, na o turtingų angliavandenių šaltiniai mums bus žymiai naudingesni kaip energijos šaltinis.
