Neapibrėžtas kolitas, arba IBD-U (angl. inflammatory bowel disease unclassified), yra uždegiminių žarnyno ligų grupės diagnozė, taikoma tada, kai žmogui nustatomas lėtinis storosios žarnos uždegimas, bet pagal klinikinius, endoskopinius, histologinius ir radiologinius duomenis jo negalima patikimai priskirti nei opiniam kolitui, nei Krono ligai. Tai nėra „lengvesnė“ liga, o laikina arba ilgiau išliekanti klasifikacija, kol ligos požymiai tampa aiškesni.
Kodėl IBD-U priklauso uždegiminėms žarnyno ligoms?
IBD-U priklauso tai pačiai ligų grupei kaip opinis kolitas ir Krono liga. Šias ligas sieja nenormalus imuninės sistemos aktyvumas žarnyno gleivinėje, pasikartojantis uždegimas ir lėtinė eiga su paūmėjimais bei remisijomis.
Praktiškai tai reiškia, kad pacientas turi tikrą uždegiminę žarnyno ligą, o ne dirgliosios žarnos sindromą. Skirtumas svarbus: dirgliosios žarnos sindromas nesukelia gleivinės opų, kraujavimo iš uždegiminės žarnos sienelės ar histologinių uždegimo požymių biopsijoje.
Kuo IBD-U skiriasi nuo opinio kolito ir Krono ligos?
Opinis kolitas paprastai prasideda tiesiojoje žarnoje ir plinta vientisu uždegimu per storąją žarną. Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išangės, dažnai pažeidžia plonąją žarną ir gali būti segmentinė, su sveikų audinių intarpais.
IBD-U nustatomas tada, kai požymiai persidengia. Pavyzdžiui, uždegimas gali būti tik storojoje žarnoje, bet jo pasiskirstymas ar biopsijos radiniai nėra pakankamai tipiški opiniam kolitui. Kita vertus, gali nebūti pakankamai įrodymų Krono ligai, tokių kaip plonosios žarnos pažeidimas, fistulės ar granulomos.
| Požymis | Opinis kolitas | Krono liga | IBD-U |
|---|---|---|---|
| Dažniausia pažeidimo vieta | Storoji ir tiesioji žarna | Bet kuri virškinamojo trakto dalis | Dažniausiai storoji žarna |
| Uždegimo išsidėstymas | Vientisas | Segmentinis | Neatitinka vieno aiškaus modelio |
| Biopsijos duomenys | Gleivinės uždegimas | Gali būti giluminis uždegimas, granulomos | Mišrūs arba nepakankamai specifiniai požymiai |
| Diagnozės tikslumas pradžioje | Dažnai aiškus | Dažnai aiškus, jei yra plonosios žarnos ar fistulių pažeidimas | Lieka neklasifikuotas po tyrimų |
Kokie simptomai leidžia įtarti neapibrėžtą kolitą?
IBD-U simptomai kyla iš storosios žarnos uždegimo, todėl jie dažnai primena opinį kolitą. Vien simptomų diagnozei nepakanka, nes panašiai gali pasireikšti infekcinis kolitas, išeminis kolitas, vaistų sukeltas žarnyno pažeidimas ar kitos būklės.
- viduriavimas, trunkantis ilgiau nei kelias savaites;
- kraujas ar gleivės išmatose;
- pilvo skausmas, dažniausiai apatinėje pilvo dalyje;
- skubus noras tuštintis arba naktinis tuštinimasis;
- nuovargis, svorio kritimas, mažakraujystė;
- karščiavimas paūmėjimo metu;
- ne žarnyno požymiai: sąnarių skausmai, odos mazgeliai, akių uždegimas.
Kaip gydytojai nustato IBD-U diagnozę?
IBD-U diagnozę paprastai nustato gastroenterologas, įvertinęs simptomus, kraujo tyrimus, išmatų tyrimus, endoskopiją, biopsijas ir vaizdinius tyrimus. Svarbu atmesti infekcijas, įskaitant Clostridioides difficile, nes jos gali imituoti uždegiminę žarnyno ligą.
Pagrindinė procedūra yra kolonoskopija. Ją atlieka gastroenterologas arba endoskopuotojas: per išangę apžiūrima tiesioji žarna, visa storoji žarna ir, kai įmanoma, galinė plonosios žarnos dalis – terminalinis klubinės žarnos segmentas. Procedūros metu paimamos gleivinės biopsijos, kurias mikroskopu vertina patologas.
Kartu gali būti tiriamas C reaktyvusis baltymas, hemoglobinas, feritinas, albuminas ir fekalinis kalprotektinas. Jei įtariamas plonosios žarnos pažeidimas, atliekama magnetinio rezonanso enterografija, kompiuterinė tomografija arba kapsulinė endoskopija, kai ji tinkama ir saugi.
Kodėl diagnozė kartais vėliau pakeičiama?
IBD-U nėra galutinė etiketė visiems laikams. Ligai progresuojant arba atlikus papildomus tyrimus, daliai pacientų vėliau nustatomas opinis kolitas arba Krono liga. Tai nereiškia, kad pradinė diagnozė buvo klaidinga; dažnai tuo metu tiesiog trūko skiriamųjų požymių.
Yra ir kitas terminas – neapibrėžtas kolitas patologijoje. Jis dažniau vartojamas, kai po storosios žarnos pašalinimo patologas vertina visą žarną ir vis tiek negali atskirti opinio kolito nuo Krono ligos. Kasdienėje klinikinėje praktikoje gyvam pacientui, kuriam storoji žarna nepašalinta, tiksliau vartoti IBD-U.
Kaip gydomas neapibrėžtas kolitas?
Gydymas parenkamas pagal uždegimo aktyvumą, pažeidimo išplitimą, kraujavimo intensyvumą, mažakraujystę ir ankstesnį atsaką į vaistus. Kadangi IBD-U dažniausiai pasireiškia storojoje žarnoje, gydymo logika dažnai artima opinio kolito gydymui, tačiau sprendimai pritaikomi individualiai.
Lengvesniais atvejais gali būti skiriami 5-aminosalicilatai. Vidutinio ar sunkaus paūmėjimo metu naudojami kortikosteroidai, bet jie netinka ilgalaikei palaikomajai kontrolei dėl šalutinio poveikio. Jei liga kartojasi arba yra sunki, gali būti skiriami imunomoduliatoriai, biologiniai vaistai arba mažos molekulės, veikiančios uždegimo kelius.
Chirurginis gydymas svarstomas, kai vaistai neveikia, atsiranda sunkių komplikacijų arba nustatomi ikivėžiniai pokyčiai. Sprendimas dėl operacijos ypač atsargus, nes Krono ligos tikimybė gali turėti įtakos pooperacinei eigai ir ileoanalinės jungties pasirinkimui.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Uždegiminės žarnyno ligos paūmėjimas gali tapti pavojingas, jei išsivysto dehidratacija, stiprus kraujavimas ar toksinis megakolonas. Todėl kai kurie simptomai nėra tinkami stebėti namuose.
- gausus kraujavimas iš tiesiosios žarnos;
- aukšta temperatūra kartu su stipriu pilvo skausmu;
- pilvo pūtimas ir ryškus silpnumas;
- dažnas viduriavimas su dehidratacijos požymiais;
- alpimas, padažnėjęs pulsas, dusulys;
- staigus svorio kritimas arba progresuojanti mažakraujystė.
Ką reiškia IBD-U prognozė pacientui?
Prognozę lemia ne pats pavadinimas, o uždegimo aktyvumas, pažeidimo plotas, komplikacijos ir atsakas į gydymą. Kai uždegimas kontroliuojamas, galima pasiekti remisiją, sumažinti paūmėjimų skaičių ir apsaugoti žarnyno gleivinę nuo ilgalaikio pažeidimo.
Ilgai trunkantis storosios žarnos uždegimas siejamas su didesne storosios žarnos vėžio rizika, todėl pacientams taikoma stebėjimo kolonoskopija pagal individualią riziką. Riziką vertina gastroenterologas, atsižvelgdamas į ligos trukmę, uždegimo išplitimą, šeiminę anamnezę ir pirminį sklerozuojantį cholangitą.
Šaltinis: https://www.ecco-ibd.eu/publications/ecco-guidelines-science.html
Šaltinis: https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/ulcerative-colitis
Šaltinis: https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/crohns-disease
