Angiografija – tai diagnostinis kraujagyslių vaizdinimo tyrimas, priklausantis radiologinių ir intervencinės radiologijos procedūrų grupei. Jos metu į kraujotaką suleidžiama kontrastinė medžiaga, o rentgeno, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso vaizdai parodo arterijų ir venų spindį, susiaurėjimus, užsikimšimus, aneurizmas ar kraujavimo vietas.
Kodėl angiografija tiksliai parodo kraujagyslių būklę?
Angiografijos esmė yra kontrasto judėjimas kraujagyslėmis. Kontrastinė medžiaga laikinai padaro kraują matomą vaizdinimo aparatuose, todėl gydytojas gali įvertinti ne tik kraujagyslės vietą, bet ir jos praeinamumą. Tai svarbu, kai vien simptomai neparodo, kurioje kraujotakos vietoje yra problema.
Priklausomai nuo metodo, angiografija gali būti atliekama naudojant kateterį, kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tomografiją. Klasikinė kateterinė angiografija dažnai laikoma detaliausiu būdu įvertinti kraujagyslės spindį, nes kontrastas suleidžiamas tiesiai į tiriamą kraujagyslių sritį. Kartu ji leidžia tą pačią procedūrą paversti gydomąja, pavyzdžiui, atliekant stentavimą ar embolizaciją.
Kokias kūno sritis galima tirti angiografija?
Angiografija nėra vienos kūno vietos tyrimas. Ji taikoma ten, kur reikia įvertinti arterijas arba venas. Dažniausiai tiriamos širdies, galvos, kaklo, plaučių, pilvo organų, inkstų, rankų ir kojų kraujagyslės.
| Angiografijos rūšis | Tiriama sritis | Ką padeda nustatyti |
|---|---|---|
| Koronarinė angiografija | Širdies vainikinės arterijos | Susiaurėjimus, užsikimšimus, kraujotakos sutrikimus |
| Smegenų angiografija | Galvos ir kaklo kraujagyslės | Aneurizmas, arteriovenines malformacijas, insulto priežastis |
| Periferinė angiografija | Kojų arba rankų arterijos | Periferinių arterijų ligą, trombozes, susiaurėjimus |
| Plaučių angiografija | Plaučių arterijos | Plaučių emboliją ir kraujotakos sutrikimus |
| Inkstų angiografija | Inkstų arterijos | Inkstų arterijų stenozę, kraujagyslines anomalijas |
Kas atlieka angiografiją ir kaip vyksta procedūra?
Angiografiją atlieka gydytojas radiologas, intervencinis radiologas arba gydytojas kardiologas, kai tiriamos širdies vainikinės arterijos. Procedūroje taip pat dalyvauja radiologijos technologas, slaugytojas, o kai kuriais atvejais – anestezijos specialistas. Vaidmenys priklauso nuo tyrimo rūšies ir paciento būklės.
Kateterinės angiografijos metu dažniausiai punktuojama kirkšnies arba riešo arterija. Į kraujagyslę įvedamas plonas kateteris, jis nukreipiamas iki reikiamos vietos, suleidžiamas kontrastas ir daromi vaizdai. KT angiografijoje kontrastas paprastai suleidžiamas į veną, o vaizdus sukuria kompiuterinis tomografas. MR angiografijoje gali būti naudojamas kontrastas, bet kai kuriais atvejais kraujotaka įvertinama ir be jo.
Kada angiografija skiriama dėl medicininių priežasčių?
Šis tyrimas skiriamas tada, kai reikia aiškaus atsakymo apie kraujagyslių praeinamumą, kraujavimo šaltinį arba kraujagyslės sienelės pakitimus. Angiografija dažnai naudojama po kitų tyrimų, pavyzdžiui, echoskopijos, elektrokardiogramos, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso, kai reikia patikslinti radinius.
- Įtariamas širdies vainikinių arterijų susiaurėjimas.
- Vertinama insulto, aneurizmos arba kraujagyslinės malformacijos priežastis.
- Įtariama plaučių embolija arba ūmus kraujagyslės užsikimšimas.
- Tiriamas kojų skausmas vaikštant, susijęs su periferinių arterijų liga.
- Ieškoma vidinio kraujavimo šaltinio po traumos ar operacijos.
- Planuojama kraujagyslių operacija, stentavimas arba embolizacija.
Kokie angiografijos privalumai ir ribojimai svarbūs pacientui?
Pagrindinis angiografijos privalumas yra galimybė tiesiogiai matyti kraujagyslių spindį ir nustatyti tikslią pakitimo vietą. Kateterinė angiografija turi dar vieną praktinę reikšmę: radus problemą, kai kuriais atvejais ją galima gydyti tos pačios procedūros metu. Pavyzdžiui, išplėsti susiaurėjusią arteriją balionėliu arba įstatyti stentą.
Tačiau tyrimas turi ribojimų. Rentgeno ir KT angiografija naudoja jonizuojančiąją spinduliuotę, o jodo kontrastas gali būti netinkamas kai kuriems pacientams, ypač esant sunkesniam inkstų funkcijos sutrikimui ar buvusiai alerginei reakcijai. MR angiografija nenaudoja rentgeno spindulių, bet ji gali netikti žmonėms su tam tikrais metaliniais implantais ar elektroniniais prietaisais.
Kokios rizikos aptariamos prieš angiografiją?
Prieš angiografiją gydytojas įvertina naudą ir galimą riziką. Dažniausiai aptariamas kraujavimas punkcijos vietoje, mėlynė, kontrasto sukelta alerginė reakcija, inkstų funkcijos pablogėjimas ir infekcijos rizika. Retesnės, bet kliniškai svarbios komplikacijos gali būti kraujagyslės pažeidimas, trombozė arba embolija.
Dėl šios priežasties prieš tyrimą paprastai klausiama apie alergijas, vartojamus vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus, inkstų ligas, cukrinį diabetą ir nėštumą. Po kateterinės angiografijos kurį laiką stebima punkcijos vieta, kraujospūdis ir bendra savijauta. Tai nėra formalumas: ankstyvas kraujavimo ar alerginės reakcijos atpažinimas sumažina komplikacijų pavojų.
Kuo angiografija skiriasi nuo kitų kraujagyslių tyrimų?
Ultragarsinis doplerio tyrimas leidžia įvertinti kraujotakos greitį ir kryptį be kontrasto bei spinduliuotės, todėl dažnai pasirenkamas kaip pradinis tyrimas. KT angiografija suteikia greitą trimatį vaizdą ir gerai tinka daugeliui ūmių situacijų. MR angiografija naudinga tada, kai siekiama išvengti jonizuojančiosios spinduliuotės arba reikia detaliau vertinti minkštuosius audinius.
Kateterinė angiografija išsiskiria tuo, kad gali būti ir diagnostinė, ir gydomoji procedūra. Todėl ji pasirenkama ne vien klausimui „kas vyksta?“, bet ir tada, kai tikėtina, kad reikės iš karto atkurti kraujotaką arba uždaryti kraujuojančią kraujagyslę.
