Trombozė – tai kraujagyslėje susidaręs kraujo krešulys, vadinamas trombu, kuris iš dalies arba visiškai sutrikdo kraujo tekėjimą. Ji priklauso kraujotakos sistemos ligų ir hemostazės sutrikimų grupei.
Trombozė gali atsirasti venose arba arterijose, todėl jos pasekmės skiriasi: venose ji dažnai siejama su giliųjų venų tromboze ir plaučių embolija, o arterijose – su miokardo infarktu ar išeminiu insultu.
Kodėl trombozė yra kraujotakos sutrikimas, o ne tik „krešulys“?
Kraujo krešėjimas pats savaime yra normalus apsauginis mechanizmas. Kai pažeidžiama kraujagyslė, trombocitai ir krešėjimo baltymai, tarp jų fibrinas, padeda sustabdyti kraujavimą. Problema prasideda tada, kai krešulys susidaro kraujagyslės viduje be aiškios išorinės žaizdos arba kai jis neištirpsta laiku.
Trombas mechaniškai susiaurina kraujagyslės spindį. Dėl to audiniai gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų. Jei kraujotaka sustoja visiškai, audinys gali žūti. Taip arterinė trombozė gali sukelti širdies raumens pažeidimą, o veninė trombozė – kraujo sąstovį, kojos tinimą ir krešulio dalies atitrūkimą.
Svarbu atskirti trombozę nuo embolijos. Trombozė reiškia krešulio susidarymą vietoje. Embolija – kai krešulio dalis ar kita medžiaga nukeliauja kraujotaka ir užkemša kitą kraujagyslę. Dažnas pavyzdys yra plaučių embolija, kai krešulys iš kojų giliųjų venų patenka į plaučių arterijas.
Kuo skiriasi veninė ir arterinė trombozė?
Pagrindinis skirtumas yra kraujagyslės tipas ir pasekmės. Venos grąžina kraują į širdį, todėl veninė trombozė dažniausiai sukelia kraujo sąstovį. Arterijos tiekia deguonimi prisotintą kraują audiniams, todėl arterinė trombozė dažniau sukelia staigų organo išemiją.
| Trombozės tipas | Kur susidaro | Dažniausi požymiai | Galimos pasekmės |
|---|---|---|---|
| Giliųjų venų trombozė | Dažniausiai blauzdos arba šlaunies giliosiose venose | Kojos tinimas, skausmas, šiluma, paraudimas | Plaučių embolija, lėtinis venų nepakankamumas |
| Plaučių embolija | Plaučių arterijose, dažnai atkeliavus trombui iš kojų venų | Dusulys, krūtinės skausmas, kosulys, alpimas | Deguonies trūkumas, širdies apkrova, gyvybei pavojinga būklė |
| Arterinė trombozė | Širdies, smegenų, galūnių ar kitose arterijose | Staigus skausmas, silpnumas, jutimo ar judėjimo sutrikimai | Miokardo infarktas, išeminis insultas, galūnės išemija |
| Smegenų veninių sinusų trombozė | Smegenų veniniuose sinusuose | Galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, traukuliai | Padidėjęs spaudimas kaukolėje, neurologiniai pažeidimai |
Praktiškai tai reiškia, kad vien žodis „trombozė“ nepasako visos diagnozės. Gydytojui svarbu žinoti, ar trombas yra venoje, ar arterijoje, kurioje kūno vietoje jis susidarė ir ar jau sukėlė kraujotakos užsikimšimą.
Kokie mechanizmai sukelia trombozę?
Medicinoje trombozės priežastys dažnai aiškinamos Virchovo triada. Tai trys pagrindinės sąlygos, kurios didina trombo susidarymo tikimybę: sulėtėjusi kraujotaka, kraujagyslės sienelės pažeidimas ir padidėjęs kraujo krešumas. Šis modelis tebenaudojamas, nes padeda paaiškinti labai skirtingas situacijas – nuo ilgo gulėjimo po operacijos iki aterosklerozės pažeistos arterijos.
Sulėtėjusi kraujotaka būdinga ilgai nejudant, pavyzdžiui, po traumų, operacijų ar ilgų kelionių. Kraujagyslės sienelė gali būti pažeista dėl uždegimo, rūkymo, aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto ar aterosklerozės. Padidėjęs krešumas gali būti įgimtas, susijęs su nėštumu, onkologinėmis ligomis, kai kuriais vaistais ar ūmiomis infekcijomis.
Arterijose svarbus vaidmuo tenka aterosklerozinei plokštelei. Jai plyšus, organizmas pažeidimą atpažįsta kaip žaizdą ir aktyvuoja krešėjimą. Taip per trumpą laiką gali susidaryti trombas, užkemšantis vainikinę arteriją ar smegenų kraujagyslę.
Kokie rizikos veiksniai dažniausiai siejami su tromboze?
Trombozės rizika dažniausiai didėja ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių veiksnių derinio. Pavyzdžiui, vyresnis amžius, operacija ir ilgas nejudrumas kartu yra reikšmingesni nei kiekvienas veiksnys atskirai. Dėl šios priežasties gydytojai vertina bendrą klinikinį vaizdą.
- Ilgas nejudėjimas: gulėjimas ligoninėje, imobilizacija po lūžio, ilgos kelionės.
- Didelės operacijos, ypač ortopedinės, pilvo ar dubens srities.
- Onkologinės ligos ir kai kurie jų gydymo būdai.
- Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo.
- Rūkymas, nutukimas, arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas.
- Hormoninė kontracepcija ar pakaitinė hormonų terapija, kai yra papildomų rizikos veiksnių.
- Įgimtos trombofilijos, pavyzdžiui, faktoriaus V Leiden mutacija.
- Anksčiau buvusi venų trombozė arba plaučių embolija.
Kita vertus, rizikos veiksnys nėra diagnozė. Žmogus gali turėti kelis rizikos veiksnius ir nesusirgti, o trombozė gali pasireikšti ir be aiškios priežasties. Todėl simptomai ir objektyvūs tyrimai yra svarbesni už spėjimą pagal vieną aplinkybę.
Kokie simptomai leidžia įtarti trombozę?
Simptomai priklauso nuo trombo vietos. Giliųjų venų trombozė dažniausiai pasireiškia vienos kojos tinimu, skausmu, tempimu, odos šiluma ar paraudimu. Skausmas gali sustiprėti vaikštant arba spaudžiant blauzdą, tačiau vien pagal pojūčius diagnozės patvirtinti negalima.
Plaučių embolija dažnai sukelia staigų dusulį, krūtinės skausmą, padažnėjusį pulsą, kosulį ar kraujo atkosėjimą. Sunkesniais atvejais žmogus gali nualpti, išbalti, jausti stiprų silpnumą. Tai yra būklė, kuri reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Arterinė trombozė pasireiškia staigiau. Širdies kraujagyslės užsikimšimas gali sukelti spaudžiantį krūtinės skausmą, plintantį į ranką, kaklą ar žandikaulį. Smegenų arterijos trombozė gali sukelti veido asimetriją, vienos kūno pusės silpnumą, kalbos sutrikimą ar staigų regėjimo praradimą.
Ypač svarbu greitai reaguoti į staigius neurologinius simptomus, krūtinės skausmą ar dusulį.
Kaip gydytojai nustato trombozę?
Trombozės diagnostiką atlieka gydytojai: šeimos gydytojas, skubios pagalbos gydytojas, kraujagyslių chirurgas, kardiologas, neurologas, pulmonologas ar hematologas, priklausomai nuo įtariamos vietos. Pirmiausia vertinami simptomai, rizikos veiksniai ir fizinis ištyrimas. Toliau parenkami laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai.
Venų trombozei tirti dažnai naudojamas ultragarsinis dvigubas skenavimas. Jis leidžia įvertinti kraujotaką ir venos suspaudžiamumą. D-dimerų tyrimas gali padėti atmesti trombozę mažos rizikos pacientams, tačiau padidėjęs rodiklis nėra specifinis, nes jis gali didėti po operacijos, infekcijos, nėštumo ar uždegimo.
Plaučių embolijai diagnozuoti dažnai taikoma kompiuterinės tomografijos plaučių arterijų angiografija. Arterinės trombozės atveju gali būti atliekama elektrokardiograma, troponino tyrimas, galvos kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar angiografija. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo to, kuris organas galėjo nukentėti.
Kaip gydoma trombozė?
Gydymo tikslas – sustabdyti trombo didėjimą, sumažinti naujų krešulių riziką ir atkurti kraujotaką, jei ji pavojingai sutrikusi. Veninei trombozei dažniausiai skiriami antikoaguliantai. Tai vaistai, kurie slopina krešėjimo sistemą, bet „neištirpdo“ krešulio tiesiogiai taip, kaip kartais įsivaizduojama. Organizmas trombą palaipsniui skaido pats.
Dažniausiai naudojamos vaistų grupės yra heparinai, varfarinas ir tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo diagnozės, inkstų funkcijos, kraujavimo rizikos, nėštumo, kitų ligų ir vartojamų vaistų. Savavališkai pradėti ar nutraukti tokių vaistų negalima, nes per maža dozė neapsaugo nuo trombozės, o per didelė didina kraujavimo riziką.
Kai kraujagyslė užsikemša staiga ir kyla grėsmė gyvybei ar organui, gali būti taikoma trombolizė, trombektomija arba intervencinės procedūros. Jas atlieka skubios medicinos, intervencinės radiologijos, kardiologijos, neurologijos ar kraujagyslių chirurgijos specialistai. Pavyzdžiui, miokardo infarkto atveju gali būti atliekama vainikinių arterijų angioplastika ir stentavimas.
Kaip mažinama trombozės rizika?
Prevencija priklauso nuo žmogaus rizikos. Po operacijų ar gulint ligoninėje gali būti skiriami profilaktiniai antikoaguliantai, kompresinės priemonės ir ankstyvas judėjimas. Tai ypač aktualu po ortopedinių operacijų, kai ilgesnį laiką ribojamas kojos judėjimas.
Kasdienėje aplinkoje svarbiausios priemonės yra judėjimas, kūno svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio ir cukrinio diabeto kontrolė. Ilgų kelionių metu rekomenduojama reguliariai pajudinti kojas, atsistoti, gerti pakankamai skysčių ir vengti ilgo sėdėjimo nekeičiant padėties. Kompresinės kojinės naudingos ne visiems, todėl jas geriausia rinktis pagal gydytojo patarimą.
Žmonėms, kurie jau sirgo tromboze, prevencija dažnai yra individuali. Gydytojas vertina, ar trombozė buvo išprovokuota operacijos, traumos ar laikino nejudrumo, ar atsirado be aiškios priežasties. Nuo to priklauso antikoaguliantų vartojimo trukmė ir tolesni tyrimai.
Kada trombozė tampa skubia būkle?
Skubios pagalbos reikia tada, kai atsiranda staigus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, kraujo atkosėjimas, vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimas ar staigus regėjimo praradimas. Tokie požymiai gali reikšti plaučių emboliją, miokardo infarktą arba insultą. Laukimas tokiais atvejais didina negrįžtamo pažeidimo riziką.
Į medikus taip pat reikėtų kreiptis, jei viena koja staiga sutino, tapo skausminga, karšta ar paraudusi, ypač po operacijos, traumos, ilgos kelionės ar gulėjimo. Ne visi tokie simptomai reiškia trombozę, tačiau būtent tyrimai leidžia atskirti ją nuo raumenų traumos, infekcijos ar venų nepakankamumo.
Trombozė nėra vienas konkretus negalavimas. Tai kraujagyslėje susidariusio trombo sukelta būklė, kurios reikšmė priklauso nuo vietos, kraujagyslės tipo ir kraujotakos sutrikimo masto. Dėl šios priežasties ją reikia vertinti mediciniškai, o ne pagal vieną simptomą ar rizikos veiksnį.
Šaltiniai: https://www.cdc.gov/blood-clots/about/index.html; https://www.nhlbi.nih.gov/health/venous-thromboembolism; https://www.escardio.org/Guidelines/Clinical-Practice-Guidelines/Acute-Pulmonary-Embolism-Diagnosis-and-Management-of; https://www.heart.org/en/health-topics/venous-thromboembolism
