Liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena yra priminimas, kad virusiniai hepatitai, ypač hepatitai B ir C, gali metų metus tyliai pažeisti kepenis, nesukeldami aiškių simptomų, tačiau laiku atliktas tyrimas, skiepai ir gydymas padeda išvengti cirozės, kepenų nepakankamumo ir kepenų vėžio.
Hepatitas pavojingas todėl, kad kepenys gali būti žalojamos be juntamų simptomų
Kepenys neturi tokio „pavojaus signalo“, kurį žmogus visada pajustų ankstyvoje ligos stadijoje. Dėl šios priežasties hepatito virusas gali ilgai daugintis organizme, o žmogus tuo metu jaučiasi gana įprastai.
Praktiškai tai reiškia, kad nuovargis, silpnumas, pykinimas ar nežymus diskomfortas dešinėje pašonėje dažnai nelaikomi rimtu įspėjimu. Geltonos odos ar akių baltymų atspalvis, tamsus šlapimas ir šviesios išmatos gali atsirasti vėliau, tačiau jų nebuvimas nepaneigia infekcijos.
Hepatitai B ir C kelia didžiausią ilgalaikės kepenų žalos riziką
Virusiniai hepatitai apima kelis sukėlėjus, tačiau lėtinės kepenų ligos kontekste dažniausiai minimi hepatitai B ir C. Abu jie gali pereiti į lėtinę formą ir ilgainiui didinti cirozės bei pirminio kepenų vėžio riziką.
Hepatitas B plinta per kraują ir kitus organizmo skysčius, todėl rizika siejama su nesaugiais lytiniais santykiais, nesteriliomis procedūromis, dalijimusi adatomis ar perdavimu iš motinos vaikui. Hepatitas C dažniausiai perduodamas per kraują, todėl ypač svarbios saugios medicininės, grožio ir invazinės procedūros.
Liepos 28-oji pasirinkta ne simboliškai, o dėl medicinos istorijos
Pasaulinė hepatito diena kasmet minima liepos 28-ąją. Ši data siejama su Nobelio premijos laureato Barucho Samuelio Blumbergo gimimo diena; jis atrado hepatito B virusą ir prisidėjo prie vakcinos nuo šios infekcijos sukūrimo.
Todėl ši diena nėra tik kalendoriaus įrašas. Ji skirta atkreipti dėmesį į ligą, kurią galima nustatyti tyrimais, nuo dalies hepatitų galima apsisaugoti skiepais, o kai kurias infekcijas galima veiksmingai gydyti.
Tyrimas yra pagrindinis būdas sužinoti apie infekciją prieš atsirandant komplikacijoms
Vien savijauta nėra patikimas būdas spręsti, ar žmogus serga virusiniu hepatitu. Atsakymą duoda kraujo tyrimai, kurie gali parodyti hepatito B ar C žymenis ir padėti gydytojui įvertinti tolesnius veiksmus.
Tyrimą verta aptarti su šeimos gydytoju, jei žmogui buvo perpiltas kraujas, atliktos invazinės procedūros nesant aiškiam sterilumo užtikrinimui, buvo vartojami švirkščiamieji narkotikai, turėta nesaugių lytinių santykių arba šeimoje yra sergančiųjų hepatitu B ar C. Svarbu ir tai, kad rizikos įvykis galėjo būti seniai pamirštas, o infekcija vis dar veikti kepenis.
Skiepai nuo hepatito B keičia ligos prevenciją
Nuo hepatito B yra vakcina. Ji padeda išvengti infekcijos, kuri gali tapti lėtine ir vėliau sukelti sunkias kepenų ligas. Dėl to skiepijimas yra ne bendras patarimas, o konkreti apsaugos priemonė nuo konkretaus viruso.
Nuo hepatito C vakcinos nėra, todėl čia svarbiausi kiti žingsniai: rizikos vengimas, sterilios procedūros, vienkartinių priemonių naudojimas ir tyrimai. Kita vertus, hepatitas C šiandien gali būti gydomas tiesiogiai virusą veikiančiais vaistais, todėl ankstyvas nustatymas turi realią medicininę vertę.
Kepenų pažeidimą galima stabdyti tik tada, kai infekcija nustatoma laiku
Negydoma lėtinė virusinė infekcija gali skatinti kepenų randėjimą. Kai randėjimas progresuoja, vystosi cirozė, o tada didėja kepenų nepakankamumo ir vėžio rizika. Šis procesas dažnai trunka ilgai, todėl žmogui gali atrodyti, kad nieko blogo nevyksta.
Dėl šios priežasties medikų perspėjimas apie „tyliai“ kepenis naikinantį virusą yra pagrįstas. Pavojus slypi ne vien pačioje infekcijoje, bet ir tame, kad ji per vėlai pastebima. Pasaulinė hepatito diena primena paprastą veiksmų seką: įvertinti riziką, atlikti tyrimą, pasiskiepyti, jei tai aktualu, ir gydytis, jei infekcija patvirtinama.
Kada nereikėtų atidėlioti gydytojo konsultacijos
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda gelta, tamsus šlapimas, stiprus nuovargis, neaiškus pykinimas, pilvo skausmas ar jei žinoma apie galimą kontaktą su užkrėstu krauju. Tačiau net ir be šių požymių tyrimas gali būti reikalingas, jei žmogus priklauso rizikos grupei.
