Noradrenalinas, arba norepinefrinas, yra nervų sistemos mediatorius, kurio formulė C₈H₁₁NO₃. Jis gaminamas iš tirozino antinksčiuose, simpatinių nervų galūnėse ir smegenyse. Noradrenalinas perduoda nervinius impulsus, sutraukia kraujagysles, didina kraujospūdį, šiek tiek stiprina širdies veiklą ir slopina žarnyno motoriką.
Noradrenalinas daugiau išsiskiria streso ir fizinio krūvio metu. Medicinoje vartojamas kraujospūdžiui didinti. Hormono kiekis kraujyje ar šlapime tiriamas tada, kai įtariami antinksčių šerdies navikai, paragangliomos, autonominės nervų sistemos sutrikimai arba neaiškios kraujospūdžio krizės.
Noradrenalinas nėra tik „streso hormonas“, nes jis kasdien palaiko kraujotaką
Populiariai noradrenalinas dažnai siejamas su baime, įtampa ar „kovok arba bėk“ reakcija. Tai tiesa, bet tik dalis vaizdo. Net ramybės būsenoje simpatinė nervų sistema išskiria nedidelius noradrenalino kiekius, kad kraujagyslės išlaikytų tonusą, o kraujospūdis nenukristų per žemai.
Didžioji dalis noradrenalino išsiskiria iš simpatinių nervų galūnių. Mažesnė dalis patenka į kraują iš antinksčių šerdies. Dėl šios priežasties jis yra tarpinė grandis tarp nervinio signalo ir hormoninio atsako: nervas siunčia impulsą, o audiniai į jį reaguoja per adrenerginius receptorius.
Praktiškai tai reiškia, kad noradrenalinas veikia ne vien emocijas. Jis dalyvauja reguliuojant kraujagyslių susitraukimą, dėmesio koncentraciją, prakaitavimą, gliukozės mobilizaciją ir organizmo pasirengimą fiziniam veiksmui.
Tyrimai
Ar verta atlikti noradrenalino tyrimą? Tirti noradrenaliną vien dėl smalsumo dažniausiai neverta. Jo kiekį gali pakeisti stresas ir fizinis krūvis, todėl rezultatas gali būti netikslus.
Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jei kartojasi:
- labai aukštas arba sunkiai kontroliuojamas kraujospūdis;
- stiprūs galvos skausmai;
- gausus prakaitavimas;
- staigus ir stiprus širdies plakimas;
- keli iš šių simptomų pasireiškia vienu metu.
Gydytojas įvertins simptomus ir paskirs tinkamus tyrimus. Dažniausiai tiriami metanefrinai kraujyje arba paros šlapime, o ne vien noradrenalinas.
Skubiai skambinkite 112, jei atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, sumišimas, regėjimo arba kalbos sutrikimas.
Jo poveikį lemia receptoriai, todėl simptomai gali būti skirtingi
Noradrenalinas veikia alfa ir beta adrenerginius receptorius. Alfa-1 receptorių aktyvinimas siaurina kraujagysles, todėl gali kilti kraujospūdis. Alfa-2 receptoriai veikia kaip stabdžiai: jie mažina tolesnį noradrenalino išsiskyrimą iš nervų galūnių.
Beta receptorių poveikis priklauso nuo audinio. Širdyje adrenerginė stimuliacija gali didinti susitraukimo jėgą, tačiau labai pakilus kraujospūdžiui organizmas kartais atsako refleksiniu pulso sulėtėjimu. Todėl vien iš širdies ritmo negalima tiksliai spręsti apie noradrenalino kiekį.
Padidėjęs noradrenalino aktyvumas gali būti susijęs su širdies plakimu, drebulio jausmu, prakaitavimu, galvos skausmu, nerimu ar staigiais kraujospūdžio šuoliais. Tačiau šie požymiai nėra specifiniai. Juos gali sukelti skydliaukės ligos, vaistai, panikos priepuoliai, hipoglikemija ar kitos būklės.
Noradrenalino norma nėra vienas skaičius, nes ją keičia kūno padėtis ir tyrimo sąlygos
Noradrenalino koncentracija kraujyje labai priklauso nuo to, ar žmogus guli, sėdi, stovi, ar ką tik patyrė stresą. Atsistojus simpatinė nervų sistema suaktyvėja, kad kraujas nenutekėtų į kojas ir nesumažėtų kraujospūdis. Dėl to stovint noradrenalino kiekis paprastai būna didesnis nei gulint.
Laboratorijos taiko skirtingus metodus ir savo atskaitos ribas, todėl atsakymas visada vertinamas pagal konkrečios laboratorijos normų intervalą. Vis dėlto klinikinėje praktikoje dažnai nurodomi tokie orientaciniai plazmos noradrenalino intervalai:
| Tyrimo sąlyga | Orientacinis plazmos noradrenalino intervalas |
|---|---|
| Gulint | apie 70–750 pg/ml |
| Stovint | apie 200–1700 pg/ml |
Paros šlapime gali būti vertinamas bendras katecholaminų išsiskyrimas, įskaitant noradrenaliną. Tačiau vien noradrenalino skaičius retai atsako į visą diagnostinį klausimą. Įtariant feochromocitomą ar paragangliomą dažniau remiamasi metanefrinais, nes jie geriau atspindi katecholaminų gamybą navikiniame audinyje.
Organizmas noradrenaliną reguliuoja per sintezę, sugrąžinimą į nervą ir skaidymą
Noradrenalinas gaminamas iš aminorūgšties tirozino. Biocheminė grandinė eina per DOPA ir dopaminą, o dopaminas paverčiamas noradrenalinu. Antinksčių šerdyje dalis noradrenalino dar gali būti paverčiama adrenalinu.
Po išsiskyrimo noradrenalinas ilgai neužsibūna sinapsėje. Didelė jo dalis sugrąžinama atgal į nervinę galūnę per noradrenalino transporterį. Kita dalis suskaidoma fermentų monoaminooksidazės ir katechol-O-metiltransferazės, susidarant metabolitams, tarp jų normetanefrinui ir vanilmandelinei rūgščiai.
Būtent dėl šių mechanizmų kai kurie vaistai stipriai keičia tyrimų rezultatus. Antidepresantai, monoaminooksidazės inhibitoriai, dekongestantai, stimuliantai, levodopa, nikotinas, kofeinas ir kai kurie kraujospūdį veikiantys vaistai gali didinti arba iškreipti katecholaminų rodiklius. Todėl tyrimo interpretacija be vaistų sąrašo yra rizikinga.
Tyrimai skiriami ne dėl smalsumo, o kai simptomai rodo konkrečią riziką
Noradrenalino ar su juo susijusių metabolitų tyrimai dažniausiai atliekami, kai gydytojas įtaria feochromocitomą, paragangliomą arba autonominės nervų sistemos sutrikimą. Feochromocitoma yra antinksčių šerdies navikas, galintis išskirti katecholaminus. Paraganglioma gali kilti iš panašių nervinės kilmės ląstelių už antinksčių ribų.
Įtarimą gali kelti pasikartojantys staigūs kraujospūdžio šuoliai, intensyvūs galvos skausmai, prakaitavimas, širdies plakimas, blyškumas ar drebulys. Kita situacija – ortostatiniai sutrikimai, kai atsistojus atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar alpimas. Tokiais atvejais noradrenalino pokytis gulint ir stovint gali padėti vertinti simpatinės nervų sistemos atsaką.
Vis dėlto vienas padidėjęs rezultatas dar nėra diagnozė. Ūmus skausmas, nerimas, miego trūkumas, fizinis krūvis ar net netinkamai paimtas kraujo mėginys gali pakelti rodiklius. Todėl įtartini atsakymai dažnai kartojami arba tikslinami metanefrinų tyrimais ir vaizdiniais tyrimais.
Patikimas rezultatas priklauso nuo pasiruošimo, nes noradrenalinas reaguoja greitai
Kraujo mėginys katecholaminams paprastai turi būti imamas laikantis aiškių sąlygų: po poilsio, nurodytoje kūno padėtyje ir vengiant veiksnių, kurie aktyvina simpatinę nervų sistemą. Net trumpas skubėjimas į procedūrų kabinetą gali pakeisti rezultatą.
Prieš tyrimą gydytojas ar laboratorija gali nurodyti laikinai vengti kofeino, nikotino, intensyvaus sporto ir kai kurių maisto produktų. Vaistų savavališkai nutraukti negalima. Sprendimą dėl jų daro gydytojas, nes kai kurių preparatų nutraukimas gali būti pavojingesnis nei netikslus tyrimas.
Jeigu atliekamas 24 valandų šlapimo tyrimas, svarbiausia surinkti visą paros šlapimą pagal instrukciją. Praleista porcija arba netinkamas laikymas gali iškreipti rezultatą. Tai paprasta, bet dažna klaida.
Padidėjęs ar sumažėjęs noradrenalinas vertinamas tik kartu su klinikiniu vaizdu
Padidėjęs noradrenalinas gali rodyti simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą, sunkų stresą, kai kurių vaistų poveikį, autonominius sutrikimus arba katecholaminus išskiriantį naviką. Tačiau be simptomų, kraujospūdžio duomenų, kūno padėties tyrimo metu ir kitų tyrimų toks skaičius yra nepakankamas išvadai.
Sumažėjęs noradrenalino atsakas gali būti svarbus vertinant autonominį nepakankamumą, kai atsistojus organizmas nesugeba tinkamai susiaurinti kraujagyslių. Tokiu atveju žmogus gali jausti silpnumą, matymo aptemimą ar alpti. Tačiau ir čia lemiamas yra ne vien laboratorinis rodiklis, o jo ryšys su kraujospūdžio ir pulso pokyčiais.
Trumpai tariant, noradrenalinas yra svarbus organizmo reguliatorius, bet jo tyrimas nėra savarankiška diagnozė. Jis tampa informatyvus tada, kai atliekamas tinkamomis sąlygomis ir vertinamas kartu su metanefrinais, simptomais, vaistais bei gydytojo apžiūra.
Šaltinis: https://www.mayocliniclabs.com/test-catalog/Overview/81609
Šaltinis: https://www.endocrine.org/patient-engagement/endocrine-library/pheochromocytoma
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK507716/
