Žmogaus periferinė nervų sistema yra nervų ir nervinių mazgų tinklas už galvos smegenų ir nugaros smegenų ribų. Ji jungia centrinę nervų sistemą su oda, raumenimis, vidaus organais ir kraujagyslėmis, todėl leidžia jausti aplinką, judėti ir automatiškai reguliuoti širdies ritmą, kvėpavimą, virškinimą bei kitus gyvybinius procesus.
Kodėl periferinė nervų sistema nėra tas pats, kas centrinė nervų sistema?
Centrinė nervų sistema sudaryta iš galvos smegenų ir nugaros smegenų. Ji apdoroja informaciją, priima sprendimus ir koordinuoja atsaką. Periferinė nervų sistema veikia kaip ryšio tinklas: ji perduoda signalus į centrą ir iš centro į audinius.
Praktiškai tai reiškia, kad skausmas piršte pirmiausia keliauja periferiniais jutiminiais nervais, o tik tada informacija pasiekia nugaros smegenis ir smegenis. Atsakas, pavyzdžiui, rankos atitraukimas, vėl perduodamas periferiniais motoriniais nervais į raumenis.
Iš ko sudaryta periferinė nervų sistema?
Periferinę nervų sistemą sudaro galviniai nervai, nugariniai nervai, jų šakos, nerviniai rezginiai, ganglijai ir nervų galūnėlės. Žmogus turi 12 porų galvinių nervų ir 31 porą nugarinių nervų. Šie skaičiai anatomiškai apibrėžia pagrindinius išėjimo kelius iš centrinės nervų sistemos.
| Dalis | Kur yra | Ką daro |
|---|---|---|
| Galviniai nervai | Išeina iš galvos smegenų ir smegenų kamieno | Valdo veido jutimus, akių judesius, klausą, skonį, rijimą ir dalį vidaus organų funkcijų |
| Nugariniai nervai | Išeina iš nugaros smegenų | Perduoda signalus tarp nugaros smegenų, liemens, galūnių ir odos |
| Ganglijai | Šalia nervų kelių | Sudaro neuronų kūnų sankaupas, kuriose signalai gali būti perjungiami |
| Nervų galūnėlės | Odoje, raumenyse, organuose | Registruoja dirgiklius arba perduoda komandą audiniui |
Kaip periferinė nervų sistema perduoda informaciją?
Periferiniai nervai sudaryti iš neuronų ataugų, vadinamų aksonais. Jais elektriniai impulsai keliauja nuo receptorių į centrinę nervų sistemą arba iš jos į raumenis ir liaukas. Dalis aksonų padengta mielinu, kurį periferinėje sistemoje formuoja Schwanno ląstelės.
Mielinas veikia kaip biologinė izoliacija. Jis leidžia impulsui judėti greičiau, nes signalas šokinėja tarp Ranvjė sąsmaukų. Todėl stambūs mielinizuoti nervai perduoda informaciją greičiau nei plonos nemielinizuotos skaidulos.
Kokias funkcijas atlieka somatinė periferinės nervų sistemos dalis?
Somatinė nervų sistema susijusi su sąmoningais judesiais ir jutimais. Ji leidžia pajusti lietimą, temperatūrą, skausmą, spaudimą, kūno padėtį erdvėje ir valingai įtempti griaučių raumenis.
Ši dalis paaiškina paprastą kasdienį veiksmą: žmogus pamato puodelį, ištiesia ranką, suima jį pirštais ir pakoreguoja jėgą pagal svorį. Tam reikia jutiminių signalų iš odos bei sąnarių ir motorinių komandų iš centrinės nervų sistemos.
Kodėl autonominė nervų sistema laikoma periferinės sistemos dalimi?
Autonominė nervų sistema reguliuoja organų darbą be sąmoningo žmogaus sprendimo. Ji veikia širdį, kraujagysles, bronchus, virškinamąjį traktą, prakaito liaukas ir vyzdžius. Nors jos valdymo centrai yra smegenyse ir nugaros smegenyse, daugelis nervų kelių bei ganglijų priklauso periferinei sistemai.
- Simpatinė dalis aktyvėja streso metu: didina širdies susitraukimų dažnį, plečia bronchus, slopina virškinimą.
- Parasimpatinė dalis palaiko poilsio ir virškinimo būseną: lėtina širdies ritmą, skatina žarnyno veiklą, dalyvauja seilių išsiskyrime.
- Enterinė dalis veikia žarnyno sienelėje ir koordinuoja virškinamojo trakto judesius bei sekreciją.
Kaip periferinė nervų sistema dalyvauja refleksuose?
Refleksas yra greitas atsakas į dirgiklį, dažnai įvykstantis dar iki sąmoningo suvokimo. Pavyzdžiui, palietus karštą paviršių, jutiminiai nervai perduoda signalą į nugaros smegenis, o motoriniai nervai suaktyvina raumenis, kurie atitraukia ranką.
Šis mechanizmas rodo, kad periferinė nervų sistema nėra tik „laidai“. Ji dalyvauja apsauginiuose keliuose, kuriuose svarbus signalo greitis, kryptis ir tikslus ryšys su konkrečiu raumeniu.
Kas nutinka pažeidus periferinius nervus?
Periferinių nervų pažeidimas gali sukelti tirpimą, dilgčiojimą, skausmą, raumenų silpnumą, jutimų praradimą arba autonominius sutrikimus, pavyzdžiui, prakaitavimo ar kraujospūdžio reguliacijos pokyčius. Simptomai priklauso nuo to, ar pažeistos jutiminės, motorinės, ar autonominės skaidulos.
Dažnos priežastys yra trauma, ilgalaikis nervo spaudimas, cukrinis diabetas, infekcijos, autoimuniniai procesai, vitaminų trūkumas ir kai kurie toksinai. Skirtingai nei centrinėje nervų sistemoje, kai kurie periferiniai nervai turi ribotą gebėjimą atsinaujinti, tačiau gijimas priklauso nuo pažeidimo masto ir vietos.
Kokia pagrindinė periferinės nervų sistemos reikšmė žmogui?
Periferinė nervų sistema užtikrina ryšį tarp organizmo valdymo centro ir kūno audinių. Be jos smegenys negautų informacijos apie išorinę aplinką ir negalėtų veiksmingai valdyti raumenų, vidaus organų bei kraujagyslių.
Dėl šios priežasties ji yra būtina jutimui, judėjimui, refleksams ir automatinei organų veiklos kontrolei. Tai sistema, kuri kas sekundę paverčia nervinius signalus konkrečiais kūno veiksmais.
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK542238/
Šaltinis: https://openstax.org/books/anatomy-and-physiology-2e/pages/13-3-spinal-and-cranial-nerves
