Malta arba šviežiai ruošta kava siejama su lėtesniais biologinio senėjimo požymiais, o tirpi kava – su galimai spartesniu senėjimu. Tai priklauso kavos gėrimų grupei ir vertinama ne pagal skonį, o pagal ryšį su biologinio amžiaus žymenimis. Svarbu: tyrimas rodo sąsają, bet neįrodo, kad viena kava tiesiogiai jaunina, o kita tiesiogiai sendina.
Kodėl malta kava siejama su lėtesniu senėjimu?
Malta kava paprastai ruošiama iš skrudintų kavamedžio pupelių, kurios išlaiko dalį bioaktyvių junginių. Tarp jų minimi polifenoliai, chlorogeno rūgštys ir kiti antioksidacinį poveikį turintys junginiai. Jie siejami su mažesniu oksidaciniu stresu ir uždegiminių procesų aktyvumu.
Biologinis senėjimas nėra tas pats, kas amžius pase. Jis apibūdina, kaip greitai keičiasi ląstelės, audiniai ir medžiagų apykaita. Tyrimuose tam naudojami įvairūs žymenys, pavyzdžiui, telomerų ilgis, epigenetiniai pokyčiai ar uždegimo rodikliai.
Kodėl tirpi kava gali būti vertinama nepalankiau?
Tirpi kava gaminama kitaip nei malta kava: iš paruošto kavos ekstrakto pašalinamas vanduo, kol lieka granulės arba milteliai. Dėl technologinio apdorojimo jos cheminė sudėtis gali skirtis nuo šviežiai ruoštos kavos. Būtent šis skirtumas laikomas viena iš galimų priežasčių, kodėl tyrime tirpi kava pasirodė kitaip.
Dažnai aptariamas ir akrilamidas – junginys, susidarantis kaitinant krakmolingus ar skrudintus produktus. Kava nėra vienintelis jo šaltinis, tačiau tirpioje kavoje jo kiekiai gali skirtis nuo maltos kavos. Vis dėlto vien akrilamidu viso poveikio paaiškinti negalima, nes žmogaus senėjimą veikia mityba, miegas, fizinis aktyvumas, rūkymas ir paveldimumas.
Ką iš tikrųjų parodo toks tyrimas?
Tyrimas parodo statistinį ryšį tarp kavos rūšies ir biologinio senėjimo rodiklių. Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, geriantis maltą kavą, sens lėčiau, o kiekvienas, geriantis tirpią, sens greičiau. Tokiuose darbuose svarbu atskirti koreliaciją nuo priežasties.
| Kavos rūšis | Tyrime minima sąsaja | Galimas paaiškinimas | Ką tai reiškia vartotojui |
|---|---|---|---|
| Malta arba šviežiai ruošta kava | Siejama su lėtesniais biologinio senėjimo požymiais | Daugiau išliekančių bioaktyvių junginių, įskaitant polifenolius | Gali būti palankesnis pasirinkimas, jei geriama saikingai |
| Tirpi kava | Siejama su galimai spartesniais senėjimo požymiais | Kitoks apdorojimas ir skirtinga cheminė sudėtis | Verta vertinti kaip kasdienį įprotį, o ne neutralų pakaitalą |
| Kava su daug cukraus ar sirupų | Gali mažinti galimą kavos naudą | Pridėtinis cukrus siejamas su metaboliniu stresu | Svarbi ne tik kavos rūšis, bet ir priedai |
Kokie veiksniai gali pakeisti kavos poveikį?
Kava nėra atskiras biologinis vaistas. Jos poveikis priklauso nuo viso gyvenimo būdo. Tas pats puodelis gali turėti kitokią reikšmę žmogui, kuris miega pakankamai, ir žmogui, kuris geria kavą vietoje poilsio.
- Kofeino kiekis veikia nervų sistemą ir miego kokybę.
- Cukrus, grietinėlė ir sirupai keičia gėrimo metabolinį poveikį.
- Rūkymas, alkoholis ir nejudrumas gali stipriau veikti senėjimą nei kavos rūšis.
- Genetika lemia, kaip greitai organizmas skaido kofeiną.
- Per didelis kavos kiekis gali didinti nerimą, širdies plakimą ar trikdyti miegą.
Kaip praktiškai vertinti kavos pasirinkimą?
Jeigu žmogus renkasi tarp maltos ir tirpios kavos kasdieniam vartojimui, tyrimo duomenys palankiau atrodo maltai arba šviežiai ruoštai kavai. Tačiau svarbiausia – saikas ir priedai. Juoda kava be gausaus cukraus kiekio biologiškai nėra tas pats, kas saldus kavos gėrimas.
Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: kavos rūšis gali būti reikšminga, bet ji nėra vienintelis senėjimo veiksnys. Mityba, kraujospūdis, gliukozės kontrolė, fizinis aktyvumas ir miegas išlieka svarbiausi biologinio amžiaus kontekste.
Šaltinis: https://www.huffingtonpost.co.uk/entry/best-worst-coffee-ageing_uk_6a5f4f43e4b06bbe43f3dfaa
