Koks tyrimas parodė širdies „atjaunėjimo“ efektą?
Dažniausiai cituojamas tyrimas yra 2018 m. žurnale Circulation paskelbtas randomizuotas kontroliuojamas tyrimas, susijęs su UT Southwestern Medical Center mokslininkų grupe. Jame tirti sveiki, bet sėslūs 45–64 metų žmonės, kurie dvejus metus laikėsi struktūruotos fizinio aktyvumo programos arba kontrolinės jogos, pusiausvyros ir lankstumo veiklos.
Pagrindinė mintis paprasta: vidutiniame amžiuje širdis dar gali prisitaikyti prie reguliaraus krūvio. Tyrėjai daugiausia vertino kairįjį skilvelį, kuris išstumia kraują į organizmą, ir maksimalų deguonies suvartojimą, vadinamą VO2 max.
Kodėl minima 20 metų riba?
„20 metų“ teiginys siejamas su tuo, kad sėslaus gyvenimo būdo nulemti širdies standumo pokyčiai paprastai kaupiasi per dešimtmečius. Po dvejų metų treniruočių dalyvių širdies elastingumo ir fizinio pajėgumo rodikliai pasislinko jaunesniam amžiui būdinga kryptimi.
Vis dėlto svarbu tiksliai suprasti formuluotę. Tyrimas neparodė, kad biologinis amžius būtų sumažėjęs 20 metų visose organizmo sistemose. Jis parodė, kad širdies raumens prisitaikymas prie krūvio gali sumažinti su sėdėjimu susijusį kairiojo skilvelio standumą.
Kokia buvo treniruočių programa?
Programa nebuvo vien trumpi pasivaikščiojimai. Ji buvo palaipsniui didinama, kad dalyviai galėtų saugiai pasiekti 4–5 treniruočių dienas per savaitę. Praktikoje bendras krūvis su apšilimu, pagrindine dalimi ir atsistatymu galėjo siekti apie 5 valandas per savaitę.
| Programos dalis | Ką ji reiškė | Kodėl tai svarbu širdžiai |
|---|---|---|
| Aukšto intensyvumo intervalai | Trumpi intensyvūs krūviai su aktyviu poilsiu | Didina širdies gebėjimą pumpuoti kraują ir kelia VO2 max |
| Ilgesnė vidutinio intensyvumo treniruotė | Apie valandą trunkantis pastovus aerobinis krūvis | Lavina ištvermę ir kraujagyslių prisitaikymą |
| Kelios lengvesnės arba vidutinės treniruotės | Bėgimas, važiavimas dviračiu, greitas ėjimas ar panaši veikla | Padeda sukaupti savaitinį krūvį be per didelio vienos dienos streso |
| Palaipsnis didinimas | Krūvis augo per mėnesius, ne staiga | Mažina traumų ir perkrūvio riziką |
Kokie rodikliai pagerėjo?
Tyrime fizinių treniruočių grupėje VO2 max padidėjo apie 18 proc. VO2 max reiškia maksimalų deguonies kiekį, kurį organizmas gali sunaudoti intensyvaus krūvio metu; jis dažnai išreiškiamas ml/kg/min.
Kitas svarbus rodiklis buvo kairiojo skilvelio elastingumas. Treniruočių grupėje pagerėjo kairiojo skilvelio prisipildymas ir sumažėjo standumas, o kontrolinėje grupėje tokio pokyčio nefiksuota. Tai svarbu, nes didėjantis širdies standumas siejamas su širdies nepakankamumu su išsaugota išstūmio frakcija.
Kam šie rezultatai taikomi, o kam ne?
Rezultatai labiausiai taikomi sveikiems, sėsliems vidutinio amžiaus suaugusiesiems. Jie negali būti tiesiogiai perkeliami žmonėms, kurie jau serga širdies liga, turi nekontroliuojamą kraujospūdį ar kitų rimtų būklių.
Prieš pradedant panašią programą svarbu įvertinti riziką, ypač jei žmogus ilgai nesportavo. Tokiais atvejais krūvio planą turėtų aptarti šeimos gydytojas, kardiologas arba sporto medicinos specialistas.
Ką galima laikyti praktiškai svarbia tyrimo žinute?
Pagrindinė žinutė nėra ta, kad reikia staiga sportuoti penkias valandas per savaitę. Tyrimas rodo, kad širdies pokyčiams reikia ilgalaikės, nuoseklios ir pakankamai intensyvios programos.
- Širdies prisitaikymas matuotas po 2 metų, ne po kelių savaičių.
- Vien lengvas tempimas nepakeitė kairiojo skilvelio elastingumo taip, kaip aerobinės treniruotės.
- Didžiausią reikšmę turėjo reguliarumas, intensyvumo įvairovė ir palaipsnis krūvio didinimas.
- „Atjaunėjimas“ reiškė funkcinių širdies rodiklių pagerėjimą, o ne visišką biologinio senėjimo sustabdymą.
Šaltinis: https://boxlifemagazine.com/reversed-heart-aging/
Šaltinis: https://www.ahajournals.org/doi/10.1161/CIRCULATIONAHA.117.030617
