Glikeminis indeksas yra angliavandenių turinčio maisto rodiklis, nurodantis, kaip greitai ir kiek tas maistas padidina gliukozės kiekį kraujyje, palyginti su gryna gliukoze.
Jis priklauso mitybos ir metabolinės sveikatos rodiklių grupei.
Natūraliai glikeminį indeksą galima mažinti renkantis mažiau perdirbtus produktus, daugiau skaidulų, baltymų ir riebalų turinčius derinius, trumpiau verdant krakmolingus produktus ir kontroliuojant porcijas.
Glikeminis indeksas parodo angliavandenių poveikį gliukozei kraujyje
Glikeminis indeksas, trumpinamas GI, taikomas tik maisto produktams, kuriuose yra virškinamų angliavandenių. Mėsa, žuvis, kiaušiniai ar aliejus GI paprastai neturi, nes juose angliavandenių beveik nėra.
Matavimas atliekamas lyginant kraujo gliukozės kreivę po maisto porcijos, turinčios 50 g pasisavinamų angliavandenių, su kreive po 50 g gliukozės. Formulė: GI = tiriamo maisto gliukozės kreivės plotas / gliukozės kreivės plotas × 100.
| GI grupė | Reikšmė | Dažni pavyzdžiai | Poveikio kryptis |
|---|---|---|---|
| Žemas GI | 55 arba mažiau | Lęšiai, pupelės, avižos, obuoliai, natūralus jogurtas be cukraus | Lėtesnis gliukozės kilimas |
| Vidutinis GI | 56–69 | Ruginė duona, basmati ryžiai, saldžiosios bulvės | Vidutinis gliukozės kilimas |
| Aukštas GI | 70 ir daugiau | Balta duona, ryžių trapučiai, bulvių košė, saldinti gėrimai | Greitesnis gliukozės kilimas |
Glikeminė apkrova tiksliau įvertina porcijos poveikį
GI nepasako, kiek angliavandenių žmogus iš tikrųjų suvalgo. Tam naudojama glikeminė apkrova, trumpinama GA. Jos formulė: GA = GI × angliavandeniai porcijoje gramais / 100.
Pavyzdžiui, arbūzas turi gana aukštą GI, bet įprastoje porcijoje nėra labai daug angliavandenių. Dėl to realus poveikis kraujo gliukozei gali būti mažesnis nei rodo vien GI skaičius. Diabetologijoje ir mitybos planavime dažnai vertinami abu rodikliai.
Glikeminio indekso lentelė
| Nr. | Produktas | Orientacinis GI | Nedidelės porcijos pavyzdys |
| Pieno produktai, ankštiniai ir riešutai: GI 10–28 | |||
| 1 | Natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus | 10–19 | 100–150 g |
| 2 | Sojų pupelės, virtos | 16 | 50–80 g |
| 3 | Žemės riešutai, nesūdyti, be cukraus | 18 | 15–20 g |
| 4 | Raudonosios pupelės, virtos | 24 | 50–80 g |
| 5 | Anakardžių riešutai, nesūdyti, be cukraus | 25 | 15–20 g |
| 6 | Avinžirniai, virti | 28 | 50–80 g |
| Ankštiniai ir vaisiai: GI 32–38 | |||
| 7 | Lęšiai, virti | 32 | 50–80 g |
| 8 | Obuolys, šviežias | 36 | 1 mažas obuolys |
| 9 | Liesas pienas be priedų | 37 | 150–200 ml |
| 10 | Kriaušė, šviežia | 38 | 1 maža kriaušė |
TOP 10 aukšto glikeminio indekso produktų
| Vieta | Maisto produktas | Orientacinis GI |
| Labai aukštas GI: 80 ir daugiau | ||
| 1 | „Russet“ veislės bulvės, keptos orkaitėje | 111 |
| 2 | Greitai paruošiama bulvių košė | 87 |
| 3 | Ryžių gėrimas | 86 |
| 4 | Ryžių trapučiai | 82 |
| 5 | Kukurūzų dribsniai | 81 |
| Aukštas GI: 70–79 | ||
| 6 | Greitai paruošiama avižinė košė | 79 |
| 7 | Bulvės, virtos | 78 |
| 8 | Ryžių košė, virta vandenyje | 78 |
| 9 | Arbūzas, šviežias | 76 |
| 10 | Balta kvietinė duona | 75 |
100 populiariausių maisto produktų
Reikšmės orientacinės; gliukozės GI = 100.
- žemas GI: mažiau 55;
- vidutinis: 56–69;
- aukštas: daugiau 70.
- „Netaikomas“ – produktas turi per mažai angliavandenių standartiniam GI nustatymui.
| Nr. | Maisto produktas | Orientacinis GI |
| Duona, kruopos ir ryžiai | ||
| 1 | Balta kvietinė duona | 75 |
| 2 | Viso grūdo kvietinė duona | 74 |
| 3 | Duona su įvairiais grūdais | 53 |
| 4 | Ruginė viso grūdo „Pumpernickel“ duona | 46 |
| 5 | Kukurūzų tortilija | 46 |
| 6 | Baltieji ryžiai, virti | 73 |
| 7 | Rudieji ryžiai, virti | 68 |
| 8 | „Basmati“ ryžiai, virti | 50–59 |
| 9 | Perlinės kruopos, virtos | 28 |
| 10 | Grikiai, virti | 46–51 |
| 11 | Bulguras, virtas | 46–47 |
| 12 | Baltosios bolivinės balandos, virtos | 50 |
| Košės, pusryčių dribsniai ir makaronai | ||
| 13 | Avižinių dribsnių košė | 55 |
| 14 | Greitai paruošiama avižinė košė | 79 |
| 15 | Sorų košė | 67 |
| 16 | Ryžių košė, virta vandenyje | 78 |
| 17 | Kukurūzų dribsniai | 81 |
| 18 | Mi musli tipo dribsnių mišinys | 57 |
| 19 | Kuskusas, paruoštas karštu vandeniu | 65 |
| 20 | Kvietiniai spagečiai, virti | 49 |
| 21 | Viso grūdo spagečiai, virti | 48 |
| 22 | Ryžių makaronai, virti | 53 |
| Vaisiai ir džiovinti vaisiai | ||
| 23 | Obuoliai, švieži | 36 |
| 24 | Kriaušės, šviežios | 38 |
| 25 | Apelsinai, švieži | 43 |
| 26 | Bananai, švieži | 51 |
| 27 | Vynuogės, šviežios | 50–59 |
| 28 | Mangai, švieži | 51 |
| 29 | Ananasai, švieži | 59 |
| 30 | Arbūzai, švieži | 76 |
| 31 | Kantalupos melionai, švieži | 65–70 |
| 32 | Abrikosai, švieži | 34–42 |
| 33 | Persikai, konservuoti | 43 |
| 34 | Razinos | 49–61 |
| 35 | Datulės, džiovintos | 62 |
| 36 | Slyvos, džiovintos | 34 |
| 37 | Avokadai | Netaikomas |
| Daržovės ir bulvių patiekalai | ||
| 38 | Bulvės, virtos | 78 |
| 39 | „Russet“ veislės bulvės, keptos orkaitėje | 111 |
| 40 | Greitai paruošiama bulvių košė | 87 |
| 41 | Gruzdintos bulvytės | 63 |
| 42 | Saldžiosios bulvės, virtos | 63 |
| 43 | Morkos, virtos | 39 |
| 44 | Moliūgai, virti | 64 |
| 45 | Pastarnokai, virti | 52 |
| 46 | Saldieji kukurūzai, virti | 52 |
| 47 | Agurkai, švieži | Netaikomas |
| 48 | Pomidorai, švieži | Netaikomas |
| 49 | Brokoliai | Netaikomas |
| 50 | Žiediniai kopūstai | Netaikomas |
| 51 | Špinatai | Netaikomas |
| 52 | Lapinės salotos | Netaikomas |
| Ankštiniai ir jų produktai | ||
| 53 | Lęšiai, virti | 32 |
| 54 | Avinžirniai, virti | 28 |
| 55 | Avinžirniai, konservuoti sūryme | 43 |
| 56 | Raudonosios pupelės, virtos | 24 |
| 57 | Baltosios pupelės, virtos | 31 |
| 58 | Juodosios pupelės, virtos | 31 |
| 59 | Sojų pupelės, virtos | 16 |
| 60 | Tofu be priedų | Netaikomas |
| Pieno produktai ir augaliniai pakaitalai | ||
| 61 | Riebus karvės pienas | 39 |
| 62 | Liesas karvės pienas | 37 |
| 63 | Vaisinis jogurtas | 41 |
| 64 | Pieniniai ledai | 51 |
| 65 | Sojų gėrimas | 34 |
| 66 | Ryžių gėrimas | 86 |
| 67 | Kietasis sūris be priedų | Netaikomas |
| 68 | Fetos sūris be priedų | Netaikomas |
| Saldumynai, cukrus ir užkandžiai | ||
| 69 | Cukrus, sacharozė | 65 |
| 70 | Medus | 61 |
| 71 | Klevų sirupas | 54 |
| 72 | Šokoladas | 40 |
| 73 | Braškių uogienė | 49 |
| 74 | Spraginti kukurūzai | 65 |
| 75 | Bulvių traškučiai | 56 |
| 76 | Ryžių trapučiai | 82 |
| Gėrimai | ||
| 77 | Obuolių sultys | 41 |
| 78 | Apelsinų sultys | 50 |
| 79 | Cukrumi saldintas gaivusis gėrimas | 59 |
| 80 | Vanduo | Netaikomas |
| 81 | Arbata be cukraus ir pieno | Netaikomas |
| 82 | Juoda kava be cukraus ir pieno | Netaikomas |
| Riešutai ir sėklos | ||
| 83 | Žemės riešutai | 18 |
| 84 | Anakardžių riešutai | 25 |
| 85 | Graikiniai riešutai | Netaikomas |
| 86 | Migdolai | Netaikomas |
| 87 | Lazdynų riešutai | Netaikomas |
| 88 | Saulėgrąžų sėklos | Netaikomas |
| 89 | Moliūgų sėklos | Netaikomas |
| 90 | Linų sėmenys | Netaikomas |
| Mėsa, žuvis, kiaušiniai ir riebalai | ||
| 91 | Vištiena be paniruotės ir padažo | Netaikomas |
| 92 | Kalakutiena be paniruotės ir padažo | Netaikomas |
| 93 | Jautiena be paniruotės ir padažo | Netaikomas |
| 94 | Kiauliena be paniruotės ir padažo | Netaikomas |
| 95 | Lašiša be paniruotės ir padažo | Netaikomas |
| 96 | Menkė be paniruotės ir padažo | Netaikomas |
| 97 | Tunas savo sultyse | Netaikomas |
| 98 | Kiaušiniai | Netaikomas |
| 99 | Alyvuogių aliejus | Netaikomas |
| 100 | Sviestas | Netaikomas |
Žemesnio GI poveikis
Žemesnio GI maistas dažniausiai virškinamas lėčiau. Gliukozė į kraują patenka tolygiau, o kasa išskiria mažiau staigių insulino šuolių. Tai aktualu sergant 2 tipo cukriniu diabetu, esant atsparumui insulinui ar siekiant ilgesnio sotumo.
Mokslinėse mitybos rekomendacijose GI nėra vienintelis sveikatos kriterijus. Produkto vertę lemia ir skaidulos, baltymai, riebalų rūgščių sudėtis, druska, vitaminai bei bendras energijos kiekis.
Kaip natūraliai sumažinti glikeminį indeksą maiste
Maisto GI priklauso nuo krakmolo struktūros, skaidulų, rūgštingumo, apdorojimo ir valgymo derinių. Tas pats produktas gali veikti skirtingai, jei jis virtas, trintas, keptas ar atvėsintas.
- Rinktis pilno grūdo produktus vietoje baltų miltų gaminių.
- Į patiekalą dėti ankštinių daržovių: lęšių, pupelių, avinžirnių.
- Angliavandenius valgyti su baltymų šaltiniu, pavyzdžiui, žuvimi, kiaušiniais ar varške.
- Naudoti sveikų riebalų šaltinius: alyvuogių aliejų, riešutus, sėklas.
- Nepervirti makaronų ir kruopų; al dente tekstūra paprastai kelia gliukozę lėčiau.
- Virtas bulves, ryžius ar makaronus atvėsinti: susidaro daugiau atspariojo krakmolo.
- Vengti saldintų gėrimų, nes skystas cukrus absorbuojamas greitai.
Veikliosios maisto medžiagos čia yra skaidulos, baltymai ir atsparusis krakmolas
Žemesnį GI dažnai lemia tirpios skaidulos, esančios avižose, miežiuose, obuoliuose ir ankštiniuose produktuose. Jos sulėtina skrandžio išsituštinimą ir angliavandenių pasisavinimą plonojoje žarnoje.
Baltymai ir riebalai taip pat lėtina virškinimą, bet tai nereiškia, kad riebus maistas savaime yra palankus sveikatai. Vertinama visa patiekalo sudėtis. Atsparusis krakmolas, susidarantis atvėsinus kai kuriuos krakmolingus produktus, dalinai veikia kaip fermentuojamos skaidulos.
Vartojimo būdai kasdienėje mityboje
Mažesnio GI principas taikomas ne kaip dieta, o kaip maisto pasirinkimo metodas. Pusryčiams tinka avižos su natūraliu jogurtu ir uogomis. Pietums – grikiai su daržovėmis ir baltymų šaltiniu. Vakarienei – ankštiniai su salotomis.
Didžiausią reikšmę turi pakartojami įpročiai. Vienas aukšto GI produktas nelemia bendros mitybos kokybės, jei dienos racione yra pakankamai skaidulų, daržovių ir neperdirbtų produktų.
Kontraindikacijos ir ribos: GI netinka vertinti visko
GI nereikėtų naudoti kaip vienintelio kriterijaus vaikų, nėščiųjų, sportininkų ar sergančių žmonių mitybai planuoti. Sergant cukriniu diabetu, vaistų dozės ir angliavandenių kiekis turi būti derinami su gydytoju ar dietistu.
Kai kurie žemo GI produktai gali būti kaloringi, sūrūs arba turėti daug sočiųjų riebalų. Dėl to maisto pasirinkimas turi remtis ne tik GI lentele, bet ir bendra produkto sudėtimi bei individualia sveikatos būkle.
Šaltiniai:
https://www.iso.org/standard/43633.html
https://diabetesjournals.org/care/article/31/12/2281/24944/International-table-of-glycemic-index-and-glycemic
https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/carbohydrates/carbohydrates-and-blood-sugar/
https://www.diabetes.org.uk/guide-to-diabetes/enjoy-food/carbohydrates-and-diabetes/glycaemic-index-and-diabetes






