Miokardo išemija – tai būklė, kai širdies raumuo, vadinamas miokardu, gauna per mažai deguonies prisotinto kraujo. Ji priklauso išeminės širdies ligos ir platesnei širdies bei kraujagyslių ligų grupei.
Dažniausia priežastis yra susiaurėjusios ar užsikimšusios vainikinės arterijos, kurios maitina širdį. Jei kraujotaka sutrinka trumpam, gali atsirasti krūtinės angina; jei sutrikimas užsitęsia, dalis širdies raumens gali žūti ir išsivystyti miokardo infarktas.
Kodėl miokardui pritrūksta deguonies?
Širdis dirba nuolat, todėl jos raumeniui reikia pastovaus deguonies ir maisto medžiagų tiekimo. Šį tiekimą užtikrina vainikinės arterijos, einančios širdies paviršiumi ir šakojančios į smulkesnes kraujagysles. Kai jų spindis susiaurėja, kraujo srautas tampa per mažas konkrečiam širdies darbo krūviui.
Dažniausias mechanizmas yra aterosklerozė. Jos metu arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolio turinčios plokštelės, vystosi uždegimas, o kraujagyslė praranda elastingumą. Fizinio krūvio, streso ar padidėjusio kraujospūdžio metu širdžiai reikia daugiau deguonies, tačiau susiaurėjusi arterija negali pakankamai padidinti kraujotakos.
Kita priežastis gali būti vainikinės arterijos spazmas, kai kraujagyslė laikinai susitraukia. Rečiau išemiją sukelia kraujo krešulys, labai mažas hemoglobino kiekis, sunkūs širdies ritmo sutrikimai arba stipriai sumažėjęs kraujospūdis. Bendra esmė ta pati: deguonies poreikis viršija jo tiekimą.
Kaip miokardo išemija pasireiškia žmogui?
Tipiškas požymis yra spaudžiantis, veržiantis arba deginantis skausmas už krūtinkaulio. Jis gali plisti į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį. Dažnai simptomai prasideda einant, lipant laiptais, patiriant emocinę įtampą ir sumažėja pailsėjus.
Tačiau miokardo išemija ne visada atrodo kaip klasikinis krūtinės skausmas. Vyresniems žmonėms, moterims ir sergantiesiems cukriniu diabetu dažniau pasitaiko netipiniai požymiai: dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas, silpnumas, galvos svaigimas. Kartais išemija būna tyli, todėl nustatoma tik tyrimų metu.
| Požymis ar situacija | Ką gali reikšti | Kada būtina skubi pagalba |
|---|---|---|
| Spaudimas krūtinėje fizinio krūvio metu | Stabili krūtinės angina arba laikina išemija | Jei skausmas stiprėja, kartojasi ramybėje arba trunka ilgiau nei kelias minutes |
| Skausmas ramybėje, šaltas prakaitas, pykinimas | Galimas ūminis vainikinių arterijų sindromas | Nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą |
| Dusulys be aiškaus skausmo | Netipinė išemijos išraiška arba širdies nepakankamumas | Skubiai vertinti, jei atsirado staiga arba progresuoja |
| Pokyčiai elektrokardiogramoje be simptomų | Tyli miokardo išemija | Reikia kardiologo vertinimo, ypač esant rizikos veiksniams |
Kuo miokardo išemija skiriasi nuo infarkto?
Miokardo išemija reiškia nepakankamą kraujo pritekėjimą į širdies raumenį. Miokardo infarktas yra sunkesnė pasekmė, kai dėl užsitęsusios išemijos dalis širdies raumens ląstelių žūsta. Todėl ne kiekviena išemija yra infarktas, bet kiekvienas infarktas paprastai prasideda nuo išemijos.
Medicinoje šis skirtumas nustatomas pagal simptomus, elektrokardiogramos pokyčius ir širdies raumens pažeidimo žymenis kraujyje. Vienas svarbiausių žymenų yra troponinas. Jei jis padidėjęs kartu su klinikiniais požymiais, gydytojai įtaria miokardo pažeidimą.
Kas didina miokardo išemijos riziką?
Miokardo išemijos riziką didina veiksniai, kurie pažeidžia kraujagysles arba didina širdies apkrovą. Dalis jų susiję su gyvenimo būdu, dalis – su amžiumi, paveldimumu ir gretutinėmis ligomis. Rizika ypač auga, kai keli veiksniai veikia kartu.
- padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolis;
- arterinė hipertenzija;
- rūkymas ir nikotino vartojimas;
- cukrinis diabetas;
- nutukimas, ypač pilvinis;
- mažas fizinis aktyvumas;
- šeiminė ankstyvos išeminės širdies ligos istorija;
- lėtinė inkstų liga;
- ilgalaikis uždegimas organizme.
Svarbu ir tai, kad rizikos veiksniai neveikia izoliuotai. Pavyzdžiui, rūkymas kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir diabetu spartina kraujagyslių pažeidimą labiau negu vienas veiksnys atskirai. Dėl šios priežasties rizikos vertinimas paprastai apima ne vieną tyrimą.
Kaip nustatoma miokardo išemija?
Miokardo išemiją vertina gydytojas, dažniausiai šeimos gydytojas, skubiosios medicinos gydytojas arba kardiologas. Pirmiausia įvertinami simptomai, kraujospūdis, pulsas, rizikos veiksniai ir ankstesnės ligos. Toliau pasirenkami tyrimai, kurie parodo širdies elektrinį aktyvumą, kraujotaką arba vainikinių arterijų būklę.
Elektrokardiograma atliekama uždedant elektrodus ant krūtinės, rankų ir kojų. Kraujo tyrimai imami iš venos, dažniausiai ieškant troponino ir kitų žymenų. Krūvio mėginys vertina, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį, o echokardiografija ultragarsu parodo širdies sienelių judėjimą ir vožtuvų darbą.
Jei reikia tiesiogiai įvertinti vainikines arterijas, atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija arba invazinė vainikinių arterijų angiografija. Pastarąją atlieka intervencinis kardiologas: plonas kateteris įvedamas per riešo arba kirkšnies arteriją, pasiekiamos širdies vainikinės arterijos ir suleidžiama kontrastinė medžiaga. Taip matoma, kur kraujagyslė susiaurėjusi ar užsikimšusi.
Kaip gydoma miokardo išemija?
Gydymo tikslas yra atkurti arba pagerinti kraujotaką, sumažinti širdies deguonies poreikį ir apsaugoti nuo infarkto. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar būklė stabili, ar ūminė. Staigus, stiprus ar užsitęsęs krūtinės skausmas vertinamas kaip galimai pavojinga situacija.
Stabilios išemijos atveju dažnai skiriami vaistai: nitratai simptomams mažinti, beta adrenoblokatoriai širdies darbui lėtinti, kalcio kanalų blokatoriai, antitrombocitiniai vaistai, statinai cholesterolio kontrolei. Kartu koreguojamas kraujospūdis, diabetas ir rūkymas. Tai nėra kosmetiniai pokyčiai; jie tiesiogiai veikia kraujagyslių būklę.
Kai arterija stipriai susiaurėjusi, gali būti atliekama perkutaninė koronarinė intervencija, kurios metu per kateterį išplečiama kraujagyslė ir dažnai įdedamas stentas. Kai pažeidimų daug arba jie sudėtingi, svarstoma vainikinių arterijų šuntavimo operacija. Ją atlieka širdies chirurgas, sukurdamas kraujo apėjimo kelią aplink susiaurėjusias širdies arterijų vietas.
Kada miokardo išemija tampa skubia būkle?
Skubi pagalba reikalinga, jei krūtinės spaudimas ar skausmas atsiranda ramybėje, trunka ilgiau nei kelias minutes, stiprėja arba lydi dusulys, alpimas, šaltas prakaitas, pykinimas. Tokie požymiai gali rodyti ūminį vainikinių arterijų sindromą. Laukimas šioje situacijoje didina širdies raumens pažeidimo riziką.
Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: naujas, neįprastas ar stiprus krūtinės skausmas turi būti vertinamas mediciniškai. Ypač jei žmogus turi cukrinį diabetą, hipertenziją, rūko arba anksčiau sirgo širdies liga. Miokardo išemija yra kraujotakos problema, o jos pasekmės priklauso nuo laiko.
Šaltinis: https://www.escardio.org/Guidelines/Clinical-Practice-Guidelines/Chronic-Coronary-Syndromes
Šaltinis: https://www.msdmanuals.com/professional/cardiovascular-disorders/coronary-artery-disease/overview-of-coronary-artery-disease
