Iš kur prasideda koronarinės arterijos ir kodėl tai svarbu?
Koronarinės arterijos prasideda ties aortos šaknimi, iškart virš aortos vožtuvo. Tai anatomiškai svarbi vieta, nes kraujas į šias arterijas patenka tiesiai iš didžiausios organizmo arterijos – aortos.
Skirtingai nei daugelis kitų organų, širdis negali patikimai gauti deguonies iš kraujo, esančio jos ertmėse. Miokardas yra storas ir aktyviai dirbantis raumuo, todėl jam reikalingas atskiras kraujo tiekimo tinklas. Šį vaidmenį ir atlieka koronarinė kraujotaka.
Didelė dalis koronarinės kraujotakos vyksta širdžiai atsipalaiduojant, tai yra diastolės metu. Kai širdis susitraukia, dalis smulkiųjų kraujagyslių miokarde suspaudžiama, todėl kraujo tekėjimas tampa labiau priklausomas nuo širdies ritmo ir arterijų būklės.
Kokios yra pagrindinės koronarinės arterijos ir jų šakos?
Žmogaus širdį paprastai maitina dvi pagrindinės koronarinės arterijos: kairioji ir dešinioji. Kairioji netrukus skyla į stambias šakas, kurios aprūpina didelę kairiojo skilvelio dalį. Dešinioji koronarinė arterija dažnai maitina dešinįjį skilvelį ir dalį širdies laidžiosios sistemos.
| Arterija arba šaka | Ką dažniausiai aprūpina krauju | Klinikinė reikšmė |
|---|---|---|
| Kairioji koronarinė arterija | Kairiojo skilvelio ir kairiojo prieširdžio sritis | Jos pažeidimai gali paveikti didelę miokardo dalį |
| Priekinė tarpskilvelinė šaka | Priekinę kairiojo skilvelio sienelę ir pertvarą | Dažnai siejama su priekinės sienelės miokardo infarktu |
| Apsukinė šaka | Šoninę ir užpakalinę kairiojo skilvelio dalį | Pažeidimas gali sukelti šoninės sienelės išemiją |
| Dešinioji koronarinė arterija | Dešinįjį skilvelį, dalį pertvaros ir laidžiosios sistemos | Gali būti susijusi su ritmo sutrikimais |
Kaip koronarinės arterijos palaiko širdies darbą?
Širdies raumuo dirba nuolat, todėl jam reikia stabilaus deguonies ir maistinių medžiagų tiekimo. Koronarinės arterijos atneša deguonį, gliukozę, riebalų rūgštis ir kitas medžiagas, būtinas energijos gamybai ląstelėse.
Kai širdis dirba intensyviau, pavyzdžiui, fizinio krūvio metu, miokardo deguonies poreikis padidėja. Sveikos koronarinės kraujagyslės gali išsiplėsti ir praleisti daugiau kraujo. Jei arterija susiaurėjusi, toks prisitaikymas tampa ribotas.
Dėl šios priežasties koronarinės arterijos yra tiesiogiai susijusios su krūtinės angina, miokardo infarktu ir širdies nepakankamumu. Problema dažniausiai kyla ne dėl pačios širdies raumens jėgos, o dėl nepakankamo jo aprūpinimo krauju.
Kas nutinka susiaurėjus arba užsikimšus koronarinėms arterijoms?
Dažniausia koronarinės kraujotakos sutrikimo priežastis yra aterosklerozė. Jos metu arterijos sienelėje kaupiasi lipidai, uždegiminės ląstelės ir jungiamasis audinys. Taip susidaro aterosklerozinė plokštelė, kuri siaurina kraujagyslės spindį.
Jeigu kraujo pritekėjimas sumažėja, atsiranda miokardo išemija. Ji gali pasireikšti spaudžiančiu skausmu už krūtinkaulio, dusuliu, silpnumu ar skausmo plitimu į kairę ranką, kaklą, žandikaulį. Jei kraujotaka staiga nutrūksta, gali išsivystyti miokardo infarktas.
Dažniausi koronarinės arterijų ligos požymiai
- spaudimas, deginimas ar skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu;
- dusulys, ypač lipant laiptais ar einant greičiau;
- šaltas prakaitas, pykinimas ar staigus silpnumas;
- skausmas, plintantis į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį;
- širdies ritmo sutrikimai arba alpimo epizodai.
Staigus stiprus krūtinės skausmas, trunkantis ilgiau nei kelias minutes, laikomas galimu ūminės koronarinės būklės požymiu. Tokiu atveju svarbus laikas, nes užsitęsusi išemija pažeidžia širdies raumens ląsteles.
Kaip tiriamos koronarinės arterijos?
Koronarinės arterijos vertinamos keliais metodais. Pradiniai tyrimai dažnai apima elektrokardiogramą, kraujo tyrimus ir širdies echoskopiją. Jie padeda įvertinti širdies ritmą, raumens pažeidimo požymius ir skilvelių darbą.
Tikslesniam kraujagyslių vaizdui naudojama kompiuterinės tomografijos koronarinė angiografija arba invazinė koronarinė angiografija. Invazinę procedūrą atlieka intervencinis kardiologas. Kateteris įvedamas per stipininę arteriją rieše arba šlauninę arteriją kirkšnyje, tuomet nukreipiamas iki koronarinės arterijos angos.
Procedūros metu į koronarinę kraujotaką suleidžiama kontrastinė medžiaga, o rentgeno aparatas parodo arterijų spindį. Jei randamas reikšmingas susiaurėjimas, kai kuriais atvejais tos pačios procedūros metu gali būti atliekama angioplastika ir įstatomas stentas.
Kodėl koronarinės arterijos siejamos su viso organizmo rizikos veiksniais?
Koronarinės arterijos nėra izoliuotos nuo bendros kraujagyslių sistemos. Jų būklę veikia kraujospūdis, cholesterolio apykaita, gliukozės koncentracija, rūkymas, inkstų funkcija ir uždegiminiai procesai. Todėl koronarinė liga laikoma sisteminės aterosklerozės dalimi.
Praktiškai tai reiškia, kad širdies kraujagyslių rizika vertinama kartu su kitais rodikliais. Gydytojas gali vertinti lipidogramą, arterinį kraujospūdį, cukrinio diabeto buvimą, šeiminę anamnezę ir gyvenimo būdo veiksnius. Koronarinės arterijos parodo ne tik širdies, bet ir visos kraujotakos sistemos pažeidžiamumą.
