Žmogaus hormonai

Žmogaus hormonai yra cheminiai signalai, kuriuos gamina endokrininės liaukos ir kai kurie audiniai; jie krauju arba lokaliai perduoda informaciją ląstelėms, reguliuodami augimą, medžiagų apykaitą, lytinę funkciją, stresą, miegą, skysčių balansą ir daugelį kitų organizmo procesų. Hormonai padeda skirtingoms kūno sistemoms veikti kaip vienai suderintai visumai.

Žmogaus organizme yra apie 50 skirtingų hormonų (kai kurie šaltiniai nurodo nuo 50 iki daugiau nei 80, priklausomai nuo to, kaip skaičiuojami hormonų variantai ir poklasiai).

Hormonai gaminami liaukose ir organuose: hipofizėje, skydliaukėje, prieskydinėse liaukose, antinksčiuose, kasoje, lytinėse liaukose, epifizėje, taip pat žarnyne, riebaliniame audinyje, širdyje ir kt.

Žmogaus hormonai: gamybos vieta, funkcijos ir poveikis organizmui

Kaip hormonai perduoda signalą organizme?

Hormonų veikimas pagrįstas paprasta biologine logika: liauka išskiria hormoną, hormonas pasiekia tikslinę ląstelę, o ši reaguoja tik tada, jei turi tinkamą receptorių. Dėl šios priežasties tas pats hormonas gali cirkuliuoti kraujyje, bet veikti tik tam tikrus organus.

Pavyzdžiui, insulinas jungiasi prie receptorių raumenų, kepenų ir riebalinio audinio ląstelėse. Tai skatina gliukozės patekimą į ląsteles ir padeda mažinti gliukozės koncentraciją kraujyje. Be receptoriaus signalas nebūtų „perskaitytas“.

Hormoninis signalas dažnai aprašomas schema: liauka → hormonas → receptorius → ląstelės atsakas. Ši schema tinka tiek skydliaukės hormonams, tiek kortizoliui, tiek lytiniams hormonams, nors jų cheminė sandara ir veikimo greitis skiriasi.

Kokios liaukos gamina svarbiausius žmogaus hormonus?

Endokrininė sistema nėra vienas organas. Ji sudaryta iš kelių liaukų ir hormonams jautrių audinių. Pagrindiniai valdymo centrai yra pagumburis ir hipofizė, esantys galvos smegenyse. Jie reguliuoja skydliaukę, antinksčius, lytines liaukas ir dalį augimo procesų.

Svarbu ir tai, kad hormonus gamina ne tik klasikinės liaukos. Kasa išskiria insuliną ir gliukagoną, inkstai gamina eritropoetiną bei dalyvauja aktyvinant vitaminą D, o riebalinis audinys išskiria leptiną. Todėl hormonų sistema glaudžiai susijusi su nervų, imunine, virškinimo ir kraujotakos sistemomis.

Kodėl hormonų kiekis turi būti tiksliai reguliuojamas?

Hormonų sistema veikia pagal grįžtamojo ryšio principą. Kai hormono kraujyje pakanka, smegenys arba liauka sumažina jo gamybą. Kai trūksta, gamyba skatinama. Tai vadinama neigiamu grįžtamuoju ryšiu.

Klasikinis pavyzdys yra skydliaukės ašis: pagumburis → TRH → hipofizė → TTH → skydliaukė → T4 ir T3. Kai T4 ir T3 padaugėja, hipofizė paprastai išskiria mažiau TTH. Dėl šios priežasties TTH tyrimas dažnai naudojamas skydliaukės funkcijai vertinti.

Per didelis arba per mažas hormonų kiekis gali sukelti ligą. Kortizolio perteklius siejamas su Kušingo sindromu, o jo trūkumas – su antinksčių nepakankamumu. Insulino stoka arba neveiksmingumas yra svarbi cukrinio diabeto dalis.

Kuo skiriasi pagrindinės hormonų rūšys?

Hormonai skirstomi pagal cheminę sandarą. Tai svarbu, nes nuo sandaros priklauso, kaip hormonas keliauja kraujyje, kur yra jo receptorius ir kaip greitai atsiranda poveikis.

• Peptidiniai ir baltyminiai hormonai, tokie kaip insulinas ar augimo hormonas, paprastai jungiasi prie receptorių ląstelės paviršiuje.
• Steroidiniai hormonai, tokie kaip kortizolis, estrogenai ir testosteronas, gaminami iš cholesterolio ir gali veikti ląstelės viduje esančius receptorius.
• Amino rūgščių dariniai, pavyzdžiui, adrenalinas ir skydliaukės hormonai, turi skirtingą veikimo mechanizmą, priklausomai nuo konkrečios molekulės.
• Vietiniai signaliniai junginiai, tokie kaip prostaglandinai, dažnai veikia šalia susidarymo vietos, o ne visame organizme.

Steroidinių hormonų kilmę galima apibendrinti formule: cholesterolis → pregnenolonas → progesteronas, kortizolis, aldosteronas, estrogenai arba testosteronas. Tai nėra viena reakcija, o fermentų valdoma biocheminė grandinė.

Kaip hormonai susiję su medžiagų apykaita ir energija?

Medžiagų apykaitą reguliuoja keli hormonai vienu metu. Insulinas skatina gliukozės kaupimą glikogeno pavidalu, o gliukagonas padeda gliukozę atpalaiduoti, kai jos kraujyje sumažėja. Šių hormonų pusiausvyra ypač svarbi tarp valgymų ir fizinio krūvio metu.

Skydliaukės hormonai veikia bazinę medžiagų apykaitą. Kai jų per mažai, gali atsirasti šalčio pojūtis, mieguistumas, lėtesnis pulsas ir svorio didėjimas. Kai jų per daug, dažnesni širdies plakimai, prakaitavimas, nerimas ir svorio mažėjimas, nors apetitas gali būti padidėjęs.

Kortizolis padeda organizmui reaguoti į stresą, palaikyti kraujospūdį ir mobilizuoti energijos atsargas. Tačiau ilgalaikis jo perteklius gali veikti raumenis, riebalų pasiskirstymą, gliukozės apykaitą ir kaulų tankį.

Kodėl hormonai lemia brendimą, vaisingumą ir nėštumą?

Lytinė sistema valdoma pagumburio, hipofizės ir lytinių liaukų ašies. Hipofizės hormonai LH ir FSH veikia kiaušides arba sėklides. Kiaušidės gamina estrogenus ir progesteroną, o sėklidės – testosteroną.

Brendimo metu šie hormonai skatina kūno pokyčius: menstruacijų ciklo pradžią, spermatogenezę, kūno plaukuotumą, balso tembro pokyčius, krūtų vystymąsi ir raumenų masės augimą. Pokyčių seka priklauso nuo genetinių, mitybos, sveikatos ir aplinkos veiksnių.

Nėštumo metu reikšmingi tampa žmogaus chorioninis gonadotropinas, progesteronas, estrogenai ir prolaktinas. Jie padeda palaikyti gimdos gleivinę, placentos funkciją, krūtų pasirengimą laktacijai ir vaisiaus vystymosi sąlygas.

Kokie požymiai gali rodyti hormonų pusiausvyros sutrikimą?

Hormonų sutrikimai dažnai pasireiškia nespecifiniais požymiais, todėl vien pagal savijautą diagnozės nustatyti negalima. Tie patys simptomai gali būti susiję su mityba, infekcija, vaistais, stresu, miego trūkumu ar kitomis ligomis.

Vis dėlto į gydytoją verta kreiptis, jei atsiranda aiškus ir išliekantis pokytis: nepaaiškinamas svorio kitimas, nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, menstruacijų sutrikimai, nevaisingumas, ryškus nuovargis, plaukų slinkimas, širdies plakimai ar ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas.

Diagnostikoje naudojami kraujo, šlapimo arba seilių tyrimai, tačiau jų interpretacija priklauso nuo paros laiko, ciklo dienos, vartojamų vaistų ir laboratorijos normų. Pavyzdžiui, kortizolis paprastai vertinamas atsižvelgiant į paros ritmą, o lytiniai hormonai – į menstruacijų ciklo fazę.

Kaip kasdieniai veiksniai veikia hormonų sistemą?

Hormonai nėra atskirti nuo gyvenimo sąlygų. Miegas, fizinis aktyvumas, mityba, ligos, vaistai ir stresas keičia hormoninius signalus. Melatonino išsiskyrimą veikia šviesa, o insulino poreikį – suvartojami angliavandeniai ir raumenų darbas.

Kita vertus, gyvenimo būdas nepaaiškina visų hormoninių ligų. Autoimuninės skydliaukės ligos, hipofizės navikai, antinksčių sutrikimai ar 1 tipo cukrinis diabetas negali būti suvedami vien į įpročius. Todėl reikalingas medicininis vertinimas, o ne spėjimas pagal pavienius simptomus.

Kokia pagrindinė išvada apie žmogaus hormonus?

Žmogaus hormonai yra organizmo cheminė reguliavimo kalba. Jie jungia smegenis, liaukas ir audinius, kad kūnas galėtų palaikyti gliukozės kiekį, temperatūrą, kraujospūdį, reprodukciją, augimą, miegą ir atsaką į stresą.

Esminis dalykas yra pusiausvyra. Hormonų poveikis priklauso ne tik nuo jų kiekio, bet ir nuo receptorių, paros ritmo, amžiaus, lyties, ligų bei kitų hormonų veikimo. Dėl šios priežasties hormonai turi būti vertinami kaip tarpusavyje susijusi sistema, o ne kaip pavienės molekulės.

Susiję Įrašai

Anatomija

Centrinė nervų sistema

Simpatinė nervų sistema

Taip Pat Skaitykite

Darbuotojų sveikata tapo atleidimų kriterijumi? Ieškinys meta šešėlį „Meta“

Skauda nugarą juosmens srityje