Augimo hormonas, dar vadinamas GH arba somatotropinu, yra priekinės hipofizės gaminamas baltyminis hormonas, kuris skatina vaikų linijinį augimą, veikia baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą bei daug savo poveikių perduoda per kepenyse ir kituose audiniuose gaminamą IGF-1. Jo trūkumas vaikystėje gali lemti žemą ūgį, o perteklius – gigantizmą arba akromegaliją.
Kodėl augimo hormonas svarbus žmogaus augimui?
GH tiesiogiai veikia augimo plokšteles kauluose, tačiau svarbiausias tarpininkas yra insulino tipo augimo faktorius 1, žinomas kaip IGF-1. Šį baltymą daugiausia gamina kepenys, reaguodamos į GH signalą. Vaikystėje ir paauglystėje ši sistema padeda ilgėti ilgiesiems kaulams.
Kai augimo plokštelės užsidaro, GH nebegali padidinti ūgio. Todėl suaugusiesiems hormonas labiau siejamas ne su augimu, o su kūno sudėties, kaulų mineralinio tankio, raumenų baltymų apykaitos ir riebalų naudojimo energijai reguliavimu.
Kaip organizmas reguliuoja GH išsiskyrimą?
Augimo hormonas išsiskiria ne tolygiai, o pulsais. Didžiausi išsiskyrimo epizodai dažnai vyksta naktį, ypač gilaus miego metu. Dėl šios priežasties vienas atsitiktinis GH kraujo tyrimas dažnai nėra patikimas būdas įvertinti, ar hormono iš tiesų trūksta.
GH gamybą valdo pagumburis. Jis išskiria augimo hormoną atpalaiduojantį hormoną, kuris skatina hipofizę, ir somatostatiną, kuris slopina GH sekreciją. Kartu veikia grįžtamojo ryšio sistema: padidėjęs IGF-1 kiekis mažina tolesnę GH gamybą.
| Savybė | Reikšmė |
|---|---|
| Kitas pavadinimas | Somatotropinas, GH |
| Gamybos vieta | Priekinė hipofizės dalis |
| Pagrindinis tarpininkas | IGF-1 |
| Didžiausia reikšmė vaikams | Linijinis augimas ir kaulų ilgėjimas |
| Reikšmė suaugusiesiems | Metabolizmas, raumenų ir riebalų apykaita, kaulų būklė |
Ką GH daro medžiagų apykaitai?
Augimo hormonas skatina baltymų sintezę ir padeda organizmui naudoti riebalus kaip energijos šaltinį. Jis taip pat gali mažinti audinių jautrumą insulinui, todėl GH perteklius kai kuriems žmonėms siejamas su padidėjusia gliukozės koncentracija kraujyje.
Praktiškai tai reiškia, kad GH nėra vien „ūgio hormonas“. Jis dalyvauja platesnėje endokrininėje sistemoje, kurioje kartu veikia insulinas, skydliaukės hormonai, lytiniai hormonai ir kortizolis. Dėl šios sąveikos GH sutrikimai dažnai vertinami ne izoliuotai, o kartu su kitais hormoniniais rodikliais.
Kas rodo augimo hormono trūkumą?
Vaikams GH trūkumas dažniausiai įtariamas, kai ūgis auga lėčiau nei tikėtina pagal amžių, lytį ir tėvų ūgį. Vien žemas ūgis dar nėra diagnozė. Reikia vertinti augimo kreivę, kaulų amžių, bendrą sveikatos būklę ir kitų ligų galimybę.
Suaugusiesiems GH trūkumas gali pasireikšti mažesne raumenų mase, didesniu riebalų kiekiu, sumažėjusiu kaulų mineraliniu tankiu ir prastesne fizine ištverme. Tačiau šie požymiai nėra specifiniai, todėl diagnozei būtini endokrinologiniai tyrimai.
- Vaikams vertinamas augimo greitis ir ūgio procentilės.
- Dažnai tiriamas IGF-1, nes jis stabilesnis nei pats GH.
- Diagnozei gali reikėti stimuliacinių GH mėginių.
- Gali būti atliekamas hipofizės magnetinio rezonanso tyrimas.
Kas nutinka, kai GH yra per daug?
Per didelė GH gamyba vaikystėje, kol augimo plokštelės dar neužsidariusios, gali sukelti gigantizmą. Suaugusiesiems tas pats hormoninis perteklius dažniausiai sukelia akromegaliją. Dažna priežastis yra hipofizės adenoma – gerybinis navikas, gaminantis per daug GH.
Akromegalijai būdingas pamažu didėjantis plaštakų, pėdų, veido kaulų ir minkštųjų audinių dydis. Taip pat gali atsirasti sąnarių skausmai, knarkimas, miego apnėja, padidėjęs kraujospūdis ar gliukozės apykaitos sutrikimai. Kadangi pokyčiai lėti, diagnozė neretai nustatoma pavėluotai.
Kaip tiriamas augimo hormonas?
Vienkartinis GH kiekio matavimas dažnai klaidina, nes hormonas išsiskiria bangomis. Todėl trūkumas paprastai vertinamas stimuliaciniais mėginiais, o perteklius – IGF-1 tyrimu ir gliukozės tolerancijos mėginiu, kuriame sveikam žmogui GH turėtų sumažėti.
Diagnozė remiasi ne vien laboratorija. Gydytojas vertina simptomus, augimo istoriją, vaistus, gretutines ligas ir vaizdinius tyrimus. Toks atsargumas svarbus, nes neteisingai interpretuotas GH tyrimas gali lemti klaidingą išvadą.
Kada GH vartojamas gydymui ir kodėl savavališkas vartojimas rizikingas?
Medicinoje rekombinantinis žmogaus augimo hormonas skiriamas tik nustatytoms indikacijoms, pavyzdžiui, patvirtintam GH trūkumui, kai kuriems genetiniams sindromams ar kitoms specifinėms būklėms. Gydymą prižiūri endokrinologas, nes dozė priklauso nuo amžiaus, diagnozės, IGF-1 kiekio ir šalutinių poveikių.
Savavališkas GH vartojimas dėl išvaizdos ar sportinių tikslų nėra saugus. Galimi padariniai yra skysčių susilaikymas, sąnarių skausmai, riešo kanalo sindromas, gliukozės apykaitos sutrikimai ir akromegaliją primenantys pokyčiai. Todėl GH yra hormonas, kurio poveikis turi būti vertinamas mediciniškai, o ne pagal pažadus ar anekdotinius pasakojimus.
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK279056/
Šaltinis: https://www.endocrine.org/patient-engagement/endocrine-library/growth-hormone
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK279155/
