Atsisakius kavos organizmas dažniausiai patiria du etapus: pirmomis dienomis gali atsirasti galvos skausmas, mieguistumas, dirglumas ir prastesnė koncentracija, o vėliau daliai žmonių pagerėja miegas, sumažėja nerimo ar širdies plakimo pojūtis ir stabilizuojasi energijos lygis. Pokyčių stiprumas priklauso nuo to, kiek kavos žmogus gėrė, kaip greitai jos atsisakė ir kiek kofeino gaudavo iš kitų šaltinių.
Kofeino nutraukimas pirmiausia sukelia trumpalaikį diskomfortą
Kava veikia ne vien dėl skonio. Pagrindinė jos veiklioji medžiaga kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir laikinai slopina nuovargio signalus, nes veikia adenozino receptorius. Kai įprasta kofeino dozė staiga dingsta, organizmui reikia laiko prisitaikyti.
Dėl šios priežasties pirmomis dienomis žmogus gali jausti galvos skausmą, vangumą, mieguistumą, prastesnę nuotaiką ar sunkiau susikaupti. Tai nereiškia, kad kava buvo būtina sveikatai. Tai labiau rodo, kad organizmas buvo pripratęs prie reguliaraus stimulianto poveikio.
Miegas gali pagerėti, nes kofeinas ilgai išlieka aktyvus organizme
Net jei kava geriama ne vakare, jos poveikis gali tęstis ilgiau, nei atrodo. Kofeinas organizme skaidomas palaipsniui, todėl jautresniems žmonėms popietinis puodelis gali apsunkinti užmigimą arba sutrumpinti gilesnio miego laiką.
Atsisakius kavos, ypač po pietų vartoto kofeino, daliai žmonių miegas tampa ramesnis. Praktiškai tai reiškia mažiau prabudimų naktį ir lengvesnį rytinį atsikėlimą, nors pirmosiomis dienomis mieguistumas gali būti stipresnis dėl nutraukimo reakcijos.
Nerimo ir širdies plakimo pojūtis gali sumažėti jautresniems žmonėms
Kofeinas skatina budrumą, tačiau kartu gali sustiprinti ir nemalonius pojūčius: vidinę įtampą, rankų drebulį, padažnėjusį pulsą ar širdies permušimų pojūtį. Tai ypač aktualu tiems, kurie geria kelis puodelius per dieną arba kofeiną vartoja tuščiu skrandžiu.
Kita vertus, ne kiekvienas kavos atsisakęs žmogus pajus ryškų skirtumą. Jeigu organizmas kofeiną toleruoja gerai, o kava geriama saikingai, nerimo ar pulso pokyčiai gali būti menki. Vis dėlto jautriems žmonėms kavos atsisakymas yra vienas aiškiausių būdų patikrinti, ar šie simptomai susiję su kofeinu.
Virškinimas gali laikinai sulėtėti, nes kava stimuliuoja žarnyną
Kava daugeliui žmonių veikia kaip rytinis virškinimo „paleidiklis“. Ji gali skatinti žarnyno judesius ir skrandžio rūgšties išsiskyrimą. Todėl jos atsisakius kai kurie pastebi, kad tuštinimasis tampa retesnis arba rytinė rutina pasikeičia.
Tačiau yra ir priešinga pusė. Žmonėms, kuriuos kava vargina rėmeniu, skrandžio dirginimu ar rūgštingumo pojūčiu, jos atsisakymas gali palengvinti savijautą. Šis pokytis priklauso nuo individualaus virškinamojo trakto jautrumo.
Energijos lygis vėliau gali tapti tolygesnis
Kava suteikia greitą budrumo pojūtį, bet kai kuriems po jo ateina energijos kritimas. Atsisakius kofeino, tokie svyravimai gali sumažėti, nes organizmas nebereaguoja į staigius stimuliacijos pakilimus ir nusileidimus.
Svarbu ir tai, kuo kava buvo keičiama. Jeigu vietoj jos geriama daugiau vandens, valgomi reguliarūs pusryčiai ir laikomasi pastovesnio miego režimo, savijauta dažnai gerėja aiškiau. Jeigu kava pakeičiama saldžiais gėrimais, naudos gali būti mažiau.
Svorio pokyčiai priklauso ne nuo kavos, o nuo priedų
Juoda kava turi mažai kalorijų, todėl vien jos atsisakymas paprastai nėra tiesioginis svorio pokyčių veiksnys. Situacija keičiasi, jei kasdien buvo geriama kava su cukrumi, sirupais, grietinėle ar riebiu pienu.
Tokiu atveju atsisakius saldintos kavos gali sumažėti bendras dienos kalorijų kiekis. Tačiau jei įprotis pakeičiamas saldžiais užkandžiais ar energiniais gėrimais, poveikis gali būti priešingas.
