Kodėl adrenalinas laikomas streso hormonu?
Adrenalinas laikomas streso hormonu, nes jis yra viena pagrindinių „kovok arba bėk“ reakcijos medžiagų. Šią reakciją suaktyvina simpatinė nervų sistema, kai smegenys, ypač pagumburis, įvertina grėsmę arba staigų organizmo poreikį veikti.
Praktiškai tai reiškia, kad adrenalinas nėra vien emocijų simbolis. Tai cheminė medžiaga, turinti aiškų biologinį poveikį. Ji padeda trumpam padidinti organizmo pajėgumą, tačiau nėra skirta ilgalaikiam aktyvumui palaikyti.
Kokia yra adrenalino cheminė prigimtis?
Adrenalinas priklauso katecholaminams – biologiškai aktyvių junginių grupei, kuriai taip pat priklauso noradrenalinas ir dopaminas. Jo cheminė formulė yra C9H13NO3. Organizme adrenalinas gaminamas iš aminorūgšties tirozino per kelis tarpinius etapus.
Svarbi seka yra tokia: tirozinas virsta L-DOPA, ši – dopaminu, dopaminas – noradrenalinu, o noradrenalinas antinksčių šerdyje paverčiamas adrenalinu. Dėl šios biosintezės adrenalinas glaudžiai susijęs su nervų sistema ir endokrinine sistema.
| Savybė | Faktas | Reikšmė organizmui |
|---|---|---|
| Kitas pavadinimas | Epinefrinas | Dažniau vartojamas tarptautinėje medicinos terminijoje |
| Pagrindinė gamybos vieta | Antinksčių šerdis | Greitas hormono išmetimas į kraują streso metu |
| Cheminė grupė | Katecholaminas | Veikia ir kaip hormonas, ir kaip nervinio signalo tarpininkas |
| Receptoriai | Alfa ir beta adrenerginiai receptoriai | Lemia poveikį širdžiai, kraujagyslėms, bronchams ir medžiagų apykaitai |
| Poveikio trukmė kraujyje | Trumpa, dažnai matuojama minutėmis | Tinka ūmiai, bet ne ilgalaikei reakcijai |
Kaip adrenalinas veikia širdį, plaučius ir kraujagysles?
Adrenalino poveikis priklauso nuo adrenerginių receptorių. Veikdamas beta-1 receptorius širdyje, jis didina širdies susitraukimų dažnį ir jėgą. Dėl to per trumpą laiką į audinius gali patekti daugiau kraujo.
Bronchuose adrenalinas veikia beta-2 receptorius ir skatina jų išsiplėtimą. Tai padeda lengviau įkvėpti oro, kai organizmui staiga reikia daugiau deguonies. Kraujagyslėse poveikis nevienodas: kai kurios kraujagyslės susitraukia, o raumenų kraujagyslės gali išsiplėsti.
Kodėl adrenalinas didina gliukozės kiekį kraujyje?
Adrenalinas padidina greitai prieinamos energijos kiekį. Jis skatina glikogeno skaidymą kepenyse ir raumenyse, todėl į kraują patenka daugiau gliukozės. Kartu jis veikia riebalų apykaitą ir skatina riebalų rūgščių išlaisvinimą.
Dėl šios priežasties adrenalino poveikis naudingas staigios fizinės reakcijos metu. Tačiau jei streso reakcija kartojasi dažnai, vien adrenalinas nepaaiškina visų padarinių. Ilgesnį stresą labiau sieja kortizolis, kitas antinksčių gaminamas hormonas.
Kokie pojūčiai rodo adrenalino išsiskyrimą?
Adrenalino išsiskyrimas gali būti juntamas labai aiškiai, nors pojūčiai nėra vienodi visiems žmonėms. Jie priklauso nuo situacijos, sveikatos būklės, jautrumo stresui ir kitų hormonų veikimo.
- padažnėjęs širdies plakimas;
- greitesnis arba gilesnis kvėpavimas;
- rankų drebėjimas;
- prakaitavimas;
- išsiplėtę vyzdžiai;
- staigus budrumo padidėjimas;
- burnos džiūvimas arba įtampa pilve.
Šie požymiai patys savaime nereiškia ligos. Vis dėlto pasikartojantis stiprus širdies plakimas, krūtinės skausmas, alpimas ar dusulys turi būti vertinami mediciniškai, nes panašius simptomus gali sukelti ir širdies, skydliaukės ar nerimo sutrikimai.
Kuo adrenalinas skiriasi nuo noradrenalino?
Adrenalinas ir noradrenalinas yra artimi katecholaminai, tačiau jų vaidmenys nevisiškai sutampa. Noradrenalinas ypač svarbus kaip simpatinės nervų sistemos neuromediatorius ir stipriai veikia kraujagyslių susitraukimą. Adrenalinas labiau veikia kaip hormonas, iš antinksčių patekęs į kraują.
Kita vertus, abu junginiai dalyvauja toje pačioje streso sistemoje. Todėl organizmo reakcija į pavojų nėra vieno hormono darbas. Ji apima smegenis, autonominę nervų sistemą, antinksčius, širdies ir kraujagyslių sistemą bei medžiagų apykaitą.
Kada adrenalinas naudojamas medicinoje?
Medicinoje adrenalinas naudojamas kaip vaistas, kai reikia greito fiziologinio poveikio. Viena žinomiausių situacijų yra anafilaksija – sunki alerginė reakcija, galinti sukelti kvėpavimo takų tinimą ir kraujospūdžio kritimą. Tokiu atveju adrenalinas padeda sutraukti kraujagysles, pakelti kraujospūdį ir išplėsti bronchus.
Adrenalinas taip pat naudojamas tam tikrose gaivinimo situacijose ir kartais derinamas su vietiniais anestetikais, kad susiaurintų kraujagysles bei sulėtintų vaisto pasišalinimą iš injekcijos vietos. Dozė, vartojimo būdas ir indikacija yra medicininis sprendimas, nes netinkamas vartojimas gali sukelti pavojingą širdies ritmo ar kraujospūdžio pokytį.
Ar adrenalinas visada yra naudingas?
Adrenalinas yra būtinas ūmiai organizmo reakcijai, tačiau jo poveikis turi ribas. Trumpalaikėje situacijoje jis padeda mobilizuoti energiją ir palaikyti kraujotaką. Ilgalaikis arba dažnai pasikartojantis stresas jau nėra vien adrenalino klausimas ir gali būti susijęs su platesniais nervų bei hormonų sistemos pokyčiais.
Todėl tiksliausias atsakymas yra paprastas: adrenalinas yra greito veikimo hormonas ir neuromediatorius, skirtas trumpam padėti organizmui reaguoti į grėsmę ar staigų krūvį. Jo reikšmė aiškiausiai matoma tada, kai reikia greitai padidinti širdies, plaučių ir energijos apykaitos aktyvumą.
Šaltiniai: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK482160/; https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK507716/; https://www.britannica.com/science/epinephrine
