Testosteronas yra steroidinis lytinis hormonas ir pagrindinis androgenas, daugiausia gaminamas sėklidžių Leydigo ląstelėse, mažesniais kiekiais – kiaušidėse ir antinksčiuose. Jis reguliuoja vyriškų lytinių požymių vystymąsi, spermatogenezę, lytinį potraukį, raumenų ir kaulų masę, raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, o moterų organizme taip pat dalyvauja libido, kaulų ir medžiagų apykaitos reguliacijoje.
Kas yra testosteronas biologiniu požiūriu?
Testosteronas priklauso steroidinių hormonų grupei, nes susidaro iš cholesterolio. Jo cheminė formulė yra C19H28O2. Organizme jis veikia prisijungdamas prie androgenų receptorių ląstelėse, todėl keičia tam tikrų genų aktyvumą.
Svarbu tai, kad testosteronas nėra vien „vyriškas hormonas“. Vyrai jo paprastai turi gerokai daugiau, tačiau moterims jis taip pat būtinas normaliai endokrininei funkcijai. Dalis testosterono audiniuose paverčiama į dihidrotestosteroną arba estradiolį, todėl jo poveikis priklauso ne tik nuo kiekio kraujyje, bet ir nuo fermentų aktyvumo audiniuose.
Kaip organizmas reguliuoja testosterono gamybą?
Testosterono gamybą valdo pagumburio, hipofizės ir lytinių liaukų ašis. Pagumburis išskiria gonadotropiną atpalaiduojantį hormoną, hipofizė reaguoja liuteinizuojančiu hormonu, o šis skatina sėklides gaminti testosteroną. Kai testosterono pakanka, sistema slopinama grįžtamojo ryšio principu.
Praktiškai tai reiškia, kad vien kraujo tyrimo skaičius ne visada paaiškina priežastį. Jei testosteronas mažas, gydytojai dažnai vertina ir LH, FSH, prolaktiną, skydliaukės funkciją, kepenų būklę bei vaistus, galinčius keisti hormonų pusiausvyrą.
Kokias funkcijas testosteronas atlieka žmogaus organizme?
Testosteronas veikia daug audinių, todėl jo reikšmė neapsiriboja reprodukcine sistema. Brendimo metu jis skatina balso žemėjimą, kūno plaukuotumą, raumenų augimą ir lytinių organų vystymąsi. Suaugus jis palaiko spermos gamybą ir seksualinę funkciją.
- skatina spermatogenezę kartu su folikulus stimuliuojančiu hormonu;
- padeda palaikyti raumenų masę ir fizinę jėgą;
- dalyvauja kaulų mineralinio tankio palaikyme;
- veikia lytinį potraukį ir nuotaikos reguliavimo mechanizmus;
- skatina eritropoezę – raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
Kokie testosterono rodikliai laikomi informatyviais?
Dažniausiai tiriamas bendras testosteronas, tačiau ne mažiau svarbus laisvas testosteronas ir lytinius hormonus surišantis globulinas, vadinamas SHBG. Didelė testosterono dalis kraujyje yra prisijungusi prie baltymų, todėl biologiškai aktyvi yra tik dalis hormono.
| Rodiklis | Ką parodo | Pastaba |
|---|---|---|
| Bendras testosteronas | Visą testosterono kiekį kraujyje | Dažniausias pradinis tyrimas |
| Laisvas testosteronas | Biologiškai aktyvesnę hormono dalį | Naudingas, kai pakitęs SHBG |
| SHBG | Baltymą, surišantį lytinius hormonus | Keičiasi dėl amžiaus, kepenų, skydliaukės būklės |
| LH ir FSH | Hipofizės signalus lytinėms liaukoms | Padeda atskirti pirmines ir centrines priežastis |
Suaugusių vyrų bendro testosterono orientacinės ribos dažnai pateikiamos apie 300–1000 ng/dL, o moterų – apie 15–70 ng/dL, tačiau laboratorijų normos skiriasi. Dėl šios priežasties rezultatas vertinamas pagal konkrečios laboratorijos intervalus ir simptomus.
Ką gali reikšti sumažėjęs testosteronas?
Mažas testosterono kiekis gali būti susijęs su sėklidžių pažeidimu, hipofizės ar pagumburio sutrikimais, nutukimu, lėtinėmis ligomis, miego apnėja, kai kuriais vaistais ar senėjimu. Vienas žemas tyrimas dar nėra diagnozė, nes testosteronas kinta paros metu ir dažniausiai būna didesnis ryte.
Galimi požymiai yra sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai, nevaisingumas, nuovargis, raumenų masės mažėjimas, didėjantis riebalų kiekis, mažėjantis kaulų tankis. Vis dėlto šie simptomai nėra specifiniai, todėl gali būti susiję ir su depresija, skydliaukės ligomis, anemija ar gyvenimo būdo veiksniais.
Ką gali reikšti padidėjęs testosteronas?
Padidėjęs testosteronas vyrams gali pasitaikyti vartojant anabolinius androgeninius steroidus arba rečiau dėl hormoną gaminančių navikų. Moterims aukštesnis androgenų kiekis dažnai siejamas su policistinių kiaušidžių sindromu, kuris gali pasireikšti nereguliariomis mėnesinėmis, akne ar padidėjusiu plaukuotumu.
Kita vertus, vien laboratorinis padidėjimas be klinikinio konteksto nėra pakankamas paaiškinimas. Vertinama bendra hormonų sistema, ciklas, vaistai, kūno masė ir kiti endokrininiai rodikliai.
Kodėl testosterono tyrimą reikia vertinti atsargiai?
Testosterono koncentracija priklauso nuo paros laiko, amžiaus, miego, ligų, alkoholio vartojimo, kūno masės ir vaistų. Dėl to tyrimas dažnai kartojamas ryte, ypač jei pirmas rezultatas ribinis arba neatitinka simptomų.
Mediciniškai svarbiausia ne atskiras skaičius, o ryšys tarp tyrimų, simptomų ir galimos priežasties. Todėl testosteronas yra ne savarankiška etiketė, o vienas iš endokrininės sistemos rodiklių, padedantis suprasti reprodukcinę, metabolinę ir bendrą organizmo būklę.
Šaltinis: https://medlineplus.gov/lab-tests/testosterone-levels-test/
Šaltinis: https://www.endocrine.org/patient-engagement/endocrine-library/hypogonadism
