Lipidai yra vandenyje menkai tirpstančios organinės medžiagos, kurios žmogaus organizme kaupia energiją, sudaro ląstelių membranas, dalyvauja hormonų gamyboje ir padeda pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Į lipidus įeina riebalai, aliejai, fosfolipidai, steroliai, tarp jų ir cholesterolis. Jie nėra vien „riebalai“ buitine prasme, nes jų biologinės funkcijos yra platesnės.
Kodėl lipidai laikomi būtina žmogaus organizmo dalimi?
Lipidai būtini todėl, kad be jų neveiktų ląstelių membranos. Fosfolipidai sudaro dvisluoksnę membranos struktūrą: jų hidrofilinės dalys sąveikauja su vandeniu, o hidrofobinės uodegos lieka membranos viduje. Tokia sandara leidžia ląstelei atskirti vidinę terpę nuo išorinės aplinkos.
Kartu lipidai yra koncentruotas energijos šaltinis. Trigliceridai, sudaryti iš glicerolio ir trijų riebalų rūgščių, kaupiami riebaliniame audinyje. Kai organizmui trūksta energijos, jie skaidomi, o riebalų rūgštys naudojamos ATP gamybai.
Iš ko sudaryti lipidai ir kaip juos atpažinti?
Dauguma lipidų turi ilgų angliavandenilių grandinių, todėl blogai tirpsta vandenyje, bet tirpsta organiniuose tirpikliuose. Riebalų rūgščių bendroji cheminė forma dažnai žymima kaip R–COOH, kur R reiškia angliavandenilių grandinę. Būtent ši grandinė lemia, ar riebalų rūgštis bus sočioji, ar nesočioji.
Sočiosios riebalų rūgštys neturi dvigubų jungčių tarp anglies atomų. Nesočiosios turi vieną arba daugiau dvigubų jungčių. Šis skirtumas svarbus, nes jis veikia molekulės formą, lydymosi temperatūrą ir biologinį poveikį.
| Lipidų grupė | Pagrindinė savybė | Funkcija žmogaus organizme |
|---|---|---|
| Trigliceridai | Glicerolis ir trys riebalų rūgštys | Energijos kaupimas riebaliniame audinyje |
| Fosfolipidai | Turi hidrofilinę galvutę ir hidrofobines uodegas | Ląstelių membranų sudarymas |
| Steroliai | Žiedinė molekulinė struktūra | Cholesterolio, tulžies rūgščių ir steroidinių hormonų pagrindas |
| Riebalų rūgštys | Ilgos anglies grandinės su karboksilo grupe | Energijos gamyba ir signalinių molekulių sintezė |
Ką lipidai daro kraujyje?
Kraujyje lipidai patys laisvai neplaukioja, nes vandeningoje plazmoje jie netirpsta. Todėl jie pernešami lipoproteinais. Svarbiausi laboratoriniuose tyrimuose minimi rodikliai yra bendras cholesterolis, MTL cholesterolis, DTL cholesterolis ir trigliceridai.
MTL dažnai vadinamas mažo tankio lipoproteinu, kuris perneša cholesterolį į audinius. DTL dalyvauja cholesterolio grąžinime į kepenis. Vis dėlto vienas rodiklis retai paaiškina visą riziką, todėl kraujo lipidų vertinimas paprastai siejamas su amžiumi, kraujospūdžiu, rūkymu, gliukozės apykaita ir širdies bei kraujagyslių ligų istorija.
Kodėl ne visi lipidai veikia vienodai?
Lipidų poveikis priklauso nuo jų cheminės struktūros ir kiekio. Pavyzdžiui, omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys yra polinesočiosios, o kai kurios iš jų laikomos nepakeičiamomis, nes žmogaus organizmas jų negali pasigaminti pakankamu kiekiu. Dėl šios priežasties jos turi būti gaunamos su maistu.
Kita vertus, transriebalai susidaro pramoninio dalinio hidrinimo metu arba nedideliais kiekiais natūraliai atrajotojų produktuose. Jų struktūra skiriasi nuo įprastų nesočiųjų riebalų, todėl jie siejami su nepalankesniu kraujo lipidų profiliu.
Kokios yra pagrindinės lipidų funkcijos?
Lipidai veikia ne kaip viena medžiaga, o kaip plati molekulių grupė. Dėl to jų vaidmuo apima ir struktūrą, ir medžiagų apykaitą, ir signalų perdavimą.
- kaupia energiją trigliceridų pavidalu;
- sudaro ląstelių ir organelių membranas;
- padeda pasisavinti vitaminus A, D, E ir K;
- dalyvauja steroidinių hormonų ir tulžies rūgščių sintezėje;
- prisideda prie šilumos izoliacijos ir vidaus organų mechaninės apsaugos.
Kaip lipidai susiję su mityba?
Mityboje lipidai gaunami iš augalinių aliejų, riešutų, sėklų, žuvų, pieno produktų, mėsos ir perdirbtų maisto gaminių. Praktikoje svarbu ne tik bendras riebalų kiekis, bet ir jų sudėtis. Skirtingos riebalų rūgštys turi skirtingą poveikį kraujo lipidams ir uždegiminiams procesams.
Todėl lipidų vertinimas neturėtų būti supaprastinamas iki teiginio, kad riebalai yra vien žalingi ar vien naudingi. Moksliniu požiūriu tiksliau sakyti: lipidai yra būtinos molekulės, tačiau jų šaltinis, struktūra ir kiekis lemia poveikį sveikatai.
