Neuropatija – tai nervų pažeidimas arba sutrikusi jų funkcija, dažniausiai priskiriama periferinės nervų sistemos ligoms. Ji atsiranda tada, kai nervinės skaidulos nebegali normaliai perduoti signalų tarp galvos ar nugaros smegenų ir kūno audinių, todėl žmogus gali jausti tirpimą, skausmą, dilgčiojimą, raumenų silpnumą ar vidaus organų veiklos pokyčius.
Kodėl neuropatija laikoma nervų sistemos pažeidimu?
Nervų sistema skirstoma į centrinę nervų sistemą, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, ir periferinę nervų sistemą, jungiančią šias struktūras su oda, raumenimis, kraujagyslėmis bei vidaus organais. Neuropatija dažniausiai reiškia periferinių nervų pažeidimą, todėl dažnai vartojamas terminas periferinė neuropatija.
Pažeidimas gali apimti vieną nervą, kelis nervus arba daugelį nervų skirtingose kūno vietose. Dėl to simptomai gali būti lokalūs, pavyzdžiui, vienoje plaštakoje, arba simetriški, kai vienu metu pažeidžiamos abi pėdos.
Kokie nervai gali būti pažeidžiami?
| Nervų tipas | Funkcija | Galimi neuropatijos požymiai |
|---|---|---|
| Jutiminiai nervai | Perduoda skausmo, temperatūros, lietimo ir vibracijos pojūčius | Tirpimas, deginimas, dilgčiojimas, jautrumas prisilietimui |
| Motoriniai nervai | Valdo raumenų susitraukimą ir judesius | Raumenų silpnumas, mėšlungis, pėdos kritimas, koordinacijos sutrikimai |
| Autonominiai nervai | Reguliuoja nevalingas funkcijas: širdies ritmą, prakaitavimą, virškinimą | Galvos svaigimas atsistojus, virškinimo sutrikimai, šlapinimosi problemos |
Kokie simptomai dažniausiai leidžia įtarti neuropatiją?
Neuropatijos simptomai priklauso nuo to, kurie nervai pažeisti. Jutiminė neuropatija dažnai prasideda pėdose ir plaštakose, nes ilgiausios nervinės skaidulos pažeidžiamos lengviau. Dėl šios priežasties simptomai neretai apibūdinami kaip „kojinių ir pirštinių“ tipo jutimo sutrikimas.
Dažniausi požymiai yra:
- pėdų, pirštų, plaštakų ar delnų tirpimas;
- deginantis, duriantis arba elektros iškrovą primenantis skausmas;
- sumažėjęs jautrumas karščiui, šalčiui ar skausmui;
- raumenų silpnumas, nestabili eisena, dažnesnis kliuvimas;
- padidėjęs jautrumas net lengvam prisilietimui;
- prakaitavimo, virškinimo, širdies ritmo ar kraujospūdžio reguliacijos pokyčiai.
Svarbu tai, kad neuropatija nėra vien skausmo liga. Kai kuriais atvejais pavojingesnis yra nejautrumas, nes žmogus gali nepastebėti žaizdos, nudegimo ar spaudimo pėdoje.
Kokios priežastys dažniausiai sukelia neuropatiją?
Neuropatija nėra viena liga su viena priežastimi. Tai sindromas, kurį gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimai, toksinis poveikis, imuninės ligos, infekcijos, mechaninis nervo suspaudimas arba paveldimi veiksniai. Priežasties nustatymas yra svarbus, nes nuo jos priklauso gydymo kryptis.
| Priežasčių grupė | Pavyzdžiai | Kodėl pažeidžiami nervai? |
|---|---|---|
| Metabolinės ligos | Cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, skydliaukės sutrikimai | Pakinta nervų kraujotaka, energijos apykaita ir audinių mityba |
| Vitaminų trūkumas | Vitamino B12, B1, B6 trūkumas | Nervams būtini vitaminai dalyvauja mielino ir nervinių impulsų palaikyme |
| Toksinis poveikis | Alkoholis, kai kurie chemoterapiniai vaistai, sunkieji metalai | Toksinės medžiagos gali tiesiogiai žaloti nervines skaidulas |
| Autoimuninės ir uždegiminės ligos | Guillain-Barré sindromas, vaskulitai, reumatoidinis artritas | Imuninė sistema pažeidžia nervus arba jų kraujagysles |
| Mechaninis suspaudimas | Riešo kanalo sindromas, stuburo išvarža | Nervas spaudžiamas siaurame kanale arba ties išėjimu iš stuburo |
Kaip gydytojai nustato neuropatiją?
Neuropatiją vertina šeimos gydytojas, neurologas, kartais endokrinologas, reumatologas ar kitas specialistas, priklausomai nuo įtariamos priežasties. Pirmiausia atliekama neurologinė apžiūra: tikrinami refleksai, raumenų jėga, jutimai, pusiausvyra ir eisena.
Dažnai tiriamos pėdos, blauzdos, plaštakos ir dilbiai, nes šiose vietose simptomai pasireiškia anksti. Nervų laidumo tyrimą ir elektromiografiją atlieka neurologas arba specialiai parengtas neurofiziologijos specialistas. Elektrodai dedami ant odos arba naudojama plona adata raumens elektriniam aktyvumui įvertinti.
Kraujo tyrimai padeda ieškoti diabeto, vitamino B12 trūkumo, inkstų, kepenų, skydliaukės funkcijos ar uždegimo požymių. Jei įtariamas nervo suspaudimas, gali būti skiriamas ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija arba stuburo tyrimai.
Kaip gydoma neuropatija?
Neuropatijos gydymas priklauso nuo priežasties. Jei pažeidimą sukėlė diabetas, pagrindinis tikslas yra geresnė gliukozės kontrolė ir pėdų priežiūra. Jei nustatomas vitamino B12 trūkumas, skiriamas jo papildymas. Jei nervą spaudžia riešo kanalo sindromas ar stuburo struktūros, gali būti taikomi įtvarai, kineziterapija, vaistai arba chirurginis gydymas.
Skausmui mažinti dažnai naudojami vaistai, veikiantys nervinio skausmo mechanizmus, pavyzdžiui, tam tikri antidepresantai ar vaistai nuo traukulių. Įprasti vaistai nuo uždegimo ne visada padeda, nes neuropatinis skausmas kyla ne iš uždegimo, o iš pakitusio nervinių signalų perdavimo.
Praktikoje svarbi ir reabilitacija. Kineziterapija gali padėti išlaikyti raumenų jėgą, pusiausvyrą ir mažinti kritimų riziką. Sergant pėdų nejautra būtina reguliariai apžiūrėti odą, avėti tinkamą avalynę ir vengti vaikščioti basomis ten, kur galima susižeisti.
Kada dėl neuropatijos reikia kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei tirpimas, deginimas ar silpnumas kartojasi, stiprėja arba plinta. Skubios pagalbos reikia tada, kai staiga atsiranda ryškus galūnių silpnumas, sutrinka kvėpavimas, kalba, šlapinimasis ar eisena.
Neuropatija gali būti laikina, lėtinė arba progresuojanti. Ankstyvas priežasties nustatymas svarbus todėl, kad kai kurių nervų pažeidimą galima sustabdyti arba sumažinti, o ilgai trunkantis pažeidimas kartais tampa negrįžtamas.
