Pandemija yra epidemija, išplitusi per kelias šalis ar žemynus ir paveikianti didelę žmonių dalį. Ji priklauso infekcinių ligų plitimo reiškinių grupei kartu su protrūkiu, epidemija ir endemija.
Pandemija skelbiama arba viešai pripažįstama tada, kai naujas ar smarkiai pakitęs sukėlėjas plinta tarp žmonių keliose pasaulio teritorijose, o vietinis užkrato perdavimas nebėra pavienis.
Kodėl pandemija yra epidemijos išplitimas pasauliniu mastu?
Pagrindinis pandemijos požymis yra geografinis mastas. Protrūkis gali apsiriboti viena mokykla, miestu ar ligonine. Epidemija reiškia neįprastai padidėjusį ligos atvejų skaičių tam tikroje teritorijoje. Pandemija yra platesnis reiškinys: ta pati liga plinta per valstybių sienas ir apima skirtingus regionus.
Svarbu tai, kad pandemija nėra apibrėžiama vien ligos mirtingumu. Liga gali būti laikoma pandemine dėl plataus ir nuolatinio plitimo, net jei jos sunkumas skirtingose gyventojų grupėse nevienodas. Dėl šios priežasties vertinami keli požymiai: sukėlėjo naujumas, žmonių imlumas, perdavimo būdas, vietinis plitimas ir sveikatos sistemų apkrova.
| Terminas | Ką reiškia | Pavyzdinis mastas |
|---|---|---|
| Protrūkis | Staigus ligos atvejų padidėjimas ribotoje vietoje | Darželis, ligoninė, miestelis |
| Epidemija | Daugiau atvejų nei įprasta konkrečioje teritorijoje | Regionas arba valstybė |
| Pandemija | Epidemija, išplitusi per kelias šalis ar žemynus | Keli pasaulio regionai |
| Endemija | Nuolatinis ligos buvimas tam tikroje populiacijoje | Stabili teritorija ar populiacija |
Kada liga pradedama laikyti pandemija?
Liga pradedama laikyti pandemija, kai nustatomas tvarus plitimas tarp žmonių keliose pasaulio dalyse. Vien importuoti atvejai dar nereiškia pandemijos. Reikšmingas signalas yra vietinis perdavimas, kai užsikrėtę žmonės ne tik grįžta iš paveiktos teritorijos, bet ir užkrečia kitus savo bendruomenėje.
Praktiškai vertinami epidemiologiniai duomenys: atvejų augimas, perdavimo grandinės, hospitalizacijos, laboratoriniai patvirtinimai ir ligos paplitimas skirtingose valstybėse. Sprendimus priima ne vien politinės institucijos. Duomenis renka nacionaliniai visuomenės sveikatos centrai, laboratorijos, ligoninės, o tarptautiniu mastu juos vertina Pasaulio sveikatos organizacija.
- naujas arba reikšmingai pakitęs infekcijos sukėlėjas;
- žmonių populiacija turi mažą imunitetą sukėlėjui;
- liga perduodama nuo žmogaus žmogui;
- plitimas vyksta keliose šalyse ar žemynuose;
- nustatomas vietinis, o ne tik įvežtinis užsikrėtimas;
- sveikatos sistemos turi imtis koordinuotų priemonių.
Kas iš tikrųjų „skelbia“ pandemiją?
Kasdienėje kalboje sakoma, kad pandemiją skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Teisiškai situacija tikslesnė: pagal Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles PSO gali paskelbti tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją. Pandemija dažniau yra epidemiologinis apibūdinimas, o ne atskira universali teisinė kategorija.
COVID-19 atveju PSO 2020 m. sausio 30 d. paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją. 2020 m. kovo 11 d. organizacija pranešė, kad COVID-19 gali būti apibūdinama kaip pandemija. Tai parodė, kad pasaulinis ligos plitimas jau buvo pakankamai platus ir nuolatinis.
Kuo pandemija skiriasi nuo pavojingos, bet lokalios ligos?
Pavojinga liga nebūtinai yra pandemija. Pavyzdžiui, infekcija gali turėti didelį mirtingumą, bet jei jos perdavimas ribotas, ji laikoma protrūkiu arba epidemija konkrečioje teritorijoje. Pandemijai būtinas platus tarptautinis plitimas.
Kita vertus, pandeminė liga gali paveikti skirtingas visuomenes nevienodai. Rizika priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų, vakcinacijos, sveikatos priežiūros prieinamumo ir viruso savybių. Todėl pandemijos valdymas apima ne tik sienų kontrolę, bet ir testavimą, atvejų sekimą, gydymo pajėgumus, vakcinas bei visuomenės informavimą.
Kokie yra žinomi pandemijų pavyzdžiai?
Istoriškai pandemijomis laikyti keli dideli infekcinių ligų plitimo įvykiai. 1918 m. gripo pandemija kilo dėl A tipo gripo viruso. Vėliau pasaulyje fiksuotos 1957 m., 1968 m. ir 2009 m. gripo pandemijos. COVID-19 pandemiją sukėlė koronavirusas SARS-CoV-2.
Šie atvejai rodo bendrą taisyklę: pandemijos atsiranda tada, kai sukėlėjas geba efektyviai plisti tarp žmonių, o visuomenės neturi pakankamos apsaugos. Toks derinys leidžia ligai peržengti regionines ribas ir tapti pasauline visuomenės sveikatos problema.
Ką pandemijos paskelbimas keičia praktiškai?
Pandemijos pripažinimas padeda valstybėms koordinuoti veiksmus. Tai gali reikšti intensyvesnę ligos stebėseną, papildomą finansavimą, ligoninių pajėgumų planavimą, vakcinų ar vaistų kūrimo spartinimą ir aiškesnį rizikos komunikavimą gyventojams.
Gyventojams tai reiškia, kad reikia sekti oficialias sveikatos institucijų rekomendacijas. Priemonės priklauso nuo konkrečios ligos: kvėpavimo takų infekcijoms svarbios ventiliacija, izoliacija susirgus, vakcinacija ir kaukės rizikos vietose. Kitų ligų atveju gali būti svarbūs vabzdžių kontrolės, vandens saugos ar maisto higienos veiksmai.
Šaltiniai:
https://www.who.int/europe/emergencies/situations/covid-19
https://www.who.int/news/item/27-04-2009-who-advises-no-restriction-of-regular-travel-or-closure-of-borders
https://www.who.int/health-topics/international-health-regulations
https://www.cdc.gov/flu/pandemic-resources/basics/index.html
