Dažnai teigiama, kad menininkais ne visi gali būti ir piešimas, tapyba ant drobės yra skirtas tik tiems, kas nori tik pardavinėti savus paveikslus. Šiandien mes šį mitą paneigsime ir įrodysime, kad dailė nėra tik piešimas, bet ir vaistas nuo įvairių ligų.
Dailės terapija – kas tai?
Dailės terapija yra psichoterapijos forma, kur dailė naudojama kaip terapijos priemonė. Dailės terapijos poveikis yra gerai ištirtas. Tyrimai parodė, kad dailės terapija sumažino kalinių depresiją ir privertė juos labiau jaustis kontroliuojant savo gyvenimą, palengvino pabėgėlių vaikų, vėžiu sergančių pacientų, gydomų chemoterapija, tuberkulioze sergančių pacientų, kamieninių ląstelių transplantacijos ar kaulų čiulpų transplantacijos pacientų nerimą ir depresiją bei kitų situacijų, kai pasikeitus aplinkybėms ir padidėjus socialinei izoliacijai buvo paveikta žmonių psichinė sveikata.
Dailės terapija panacėja, tačiau jos taikymas kovojant su depresija socialinėje izoliacijoje yra gerai moksliškai ištirtas!
Dailės terapijos procesas
Dailės terapinis procesas pagrįstas tuo, kad reikšmingiausios žmogaus mintys ir pergyvenimai būdami pasąmoningos kilmės, gali būti greičiau išreikšti vaizdiniais, nei žodžiais. Dailės terapijos metodai yra susiję su kiekviename žmoguje glūdinčių sugebėjimu projektuoti savo vidinius išgyvenimus, jausmus į vizualines formas. Kai asmuo išreiškia savo emocinį patyrimą vaizduodamas /piešdamas, jis emociškai atsipalaiduoja ir labai dažnai įgyja gebėjimą apibūdinti žodžiais tai, ką sunku buvo įvardinti. Tai leidžia brandžiau suvokti probleminę situaciją ir ją priimti bei konstruktyviai spręsti. Dailės produktas tampa kaip asmens vidinio pasaulio dokumentas, kuris, laikui bėgant gali keistis, jį galime stebėti.
Sielos apnuoginimas
Dailės terapijos specialistė teigia, kad jau seniai pastebėta, kad menas gali būti ne vien
kūrybinių galių išlaisvinimas, bet ir puiki terapija, padedanti pasakyti tai, ko negalima įvardinti žodžiais, ir kartu aktyvuojanti žmogaus savigydos procesus. Žinoma, nėra universalios ir visiems tinkančios terapijos, tačiau dailės terapija priimtina tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Iš prigimties kiekvienas žmogus yra kūrybiškas, tik ne visi geba išlaisvinti šiuos savo gebėjimus.
Dailės terapija – vaikams
Tėvams dažnai kyla klausimų, kur galėtų jų mažylis realizuoti save. Svarbiausia pačiam vaikui leisti pasirinkti, ko jis labiausiai nori. Mes siūlome vieną iš metodų, tai dailės terapiją. Kūrybinio proceso išgyvenimas, atradimų džiaugsmas kelia vaikų savivertę, skatina dėmesio koncentraciją, savivoką, vysto kūrybiškumą, emocinį intelektą. Kūrybinis procesas leidžia kūno įsisąmoninimą per jutiminius procesus. Įvairūs pojūčiai, ritmas, judesiai, klausymasis, žiūrėjimas primena apie turimą patirtį ir taip pat leidžia kaupti naujus išgyvenimus. Patirtinis mokymasis vaikams veiksmingiausias, kai tiesiog jis patiria, o ne gauna kažkieno patirtį, kaip tinkamą (daryk taip ir ne kitaip, nes aš geriau žinau). Vaikai, kurie augo leidimo patirti aplinkoje, vėliau moka pasirinkti ir žino ko nori.
Apibendrinant dailės terapijoje vaikai piešia, kuria koliažus, skulptūras, juos analizuoja. Svarbi dailės (meno) terapijos fazė – grįžtamasis ryšys arba išsipasakojimas, kuomet analizuojami sukurti kūriniai, stengiamasi atsiverti.
Keli patarimai tėvams
1. Bent 10 minučių kasdien skirkite meninei veiklai
Šiame kūrybos procese visai nesvarbus baigtinis rezultatas – jūsų tikslas turėtų būti praleisti laiką, stiprinant ryšį su vaiku, padedant jam išreikšti save, lavinant vaizduotę. Jei vaikui atsibodo tradiciniai piešimo ar vaidybos užsiėmimai, išbandykite piešimą tamsoje, pamėginkite iš sode ar parke rastų gėrybių sukurti mandalą ar skulptūrą, išsiųskite pieštinius atvirukus artimiesiems.
2. Sukurkite kūrybai palankią aplinką
Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę jausmus reikšti ne tik žodžiais, bet ir kūrybine forma. Tam gali padėti namuose turimas molbertas ar nutrinama lenta. Ant jų paraginkite vaiką ką nors nupiešti, kai jis jaučiasi piktas ar liūdnas, tegul tai tampa jo arba jos įpročiu. Tokiu būdu vaikas išmoks atskleisti savo emocijas, nelaikys pykčio ar liūdesio viduje.
3. Įvairias šventes ir gimtadienius švęskite kūrybiškai
Gimtadieniai ir įvairios šventės – puikūs momentai pasinerti į smagias ir kūrybiškas veiklas. Pasiūlykite vaikui gimtadienį švęsti, dalyvaujant kūrybinėse dirbtuvėse (kuriant keramikos dirbinius, žvakes, aksesuarus, žaidžiant su smėliu) arba patys sugalvokite teatrinių, muzikinių, dailės žaidimų. Taip vaikas turės galimybę atsiskleisti grupėje, tobulins savo socialinius įgūdžius ir, žinoma, tiesiog smagiai praleis laiką.
Pabaigai,
Kiekvienas turime rasti savo ramybės oazę bei padėti ją rasti savo artimiesiems. Nes kai mes būsime laimingi, tai ir mūsų aplinkoje esantys žmonės jaus laimę!
