Erekcija priklauso ne vien nuo testosterono, nes lemiamą vaidmenį atlieka kraujagyslių gebėjimas išskirti azoto oksidą. Jei iki 70 metų azoto oksido prieinamumas sumažėja apie 75 %, varpos kraujagyslės sunkiau atsipalaiduoja, kraujas prasčiau užpildo akytkūnius, todėl erekcijos sutrikimas gali atsirasti net tada, kai testosterono kiekis nėra pagrindinė problema.
Azoto oksidas tiesiogiai paleidžia erekcijos mechanizmą
Erekcija prasideda ne nuo vieno hormono, o nuo nervų, kraujagyslių ir lygiųjų raumenų reakcijos. Seksualinio dirginimo metu endotelis ir nervinės ląstelės išskiria azoto oksidą, kuris aktyvina ciklinį guanozino monofosfatą, dažniau vadinamą cGMP.
Šis signalas atpalaiduoja lygiuosius varpos kraujagyslių raumenis. Tada kraujas lengviau patenka į akytkūnius, o veninis nutekėjimas laikinai sumažėja. Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: be pakankamo azoto oksido atsako kraujotakos grandinė neveikia taip, kaip turėtų.
Testosteronas labiau veikia norą, bet ne visada pačią kraujotaką
Testosteronas svarbus libido, energijai, spermatogenezei ir daliai erekcijos reguliacijos. Tačiau normalus ar tik nežymiai sumažėjęs testosterono kiekis negarantuoja stiprios erekcijos, jeigu kraujagyslės nebesugeba tinkamai išsiplėsti.
Dėl šios priežasties vyrai kartais klaidingai mano, kad kiekvienas erekcijos sutrikimas yra hormonų klausimas. Iš tikrųjų tyrimuose dažnai vertinami keli lygiai: testosteronas, gliukozė, lipidai, kraujospūdis, vaistai, rūkymas ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Azoto oksido mažėjimas su amžiumi paaiškina, kodėl problema dažnėja vėliau
Senstant endotelio funkcija silpnėja. Tai reiškia, kad vidinis kraujagyslių sluoksnis prasčiau reaguoja į signalus, kurie turėtų plėsti arterijas. Jei azoto oksido prieinamumas iki 70 metų sumažėja apie 75 %, erekcijai reikalingas kraujo pritekėjimas tampa sunkiau pasiekiamas.
Šis pokytis nėra tik „amžiaus pasekmė“, kurią galima ignoruoti. Jis susijęs su tuo pačiu kraujagyslių biologijos mechanizmu, kuris svarbus kraujospūdžiui, aterosklerozei ir bendrai širdies kraujagyslių būklei.
Erekcijos sutrikimas gali būti ankstyvas širdies kraujagyslių įspėjimas
Varpos arterijos yra mažesnės už daugelį kitų organizmo arterijų, todėl kraujotakos sutrikimai jose gali pasimatyti anksčiau. Kai endotelis prasčiau gamina azoto oksidą, pirmasis pastebimas ženklas nebūtinai būna krūtinės skausmas. Kartais tai būna silpnesnė arba nepastovi erekcija.
Svarbu ir tai, kad tie patys rizikos veiksniai veikia abi sistemas: padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, padidėjęs LDL cholesterolis, rūkymas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka. Todėl erekcijos sutrikimas nėra tik intymus nepatogumas. Jis gali būti kraujagyslių sveikatos signalas.
PDE5 vaistai veikia todėl, kad saugo azoto oksido signalą
Dažniausiai žinomi erekcijos sutrikimo vaistai, tokie kaip sildenafilis ar tadalafilis, neprideda testosterono. Jie slopina fermentą PDE5, kuris skaido cGMP. Kitaip tariant, šie vaistai padeda ilgiau išlaikyti azoto oksido sukeltą kraujagyslių atsipalaidavimo signalą.
Tai paaiškina, kodėl jų veikimas susijęs su kraujotaka, o ne vien su seksualiniu potraukiu. Vis dėlto tokie vaistai netinka visiems, ypač vartojantiems nitratus nuo širdies ligų, todėl dėl gydymo būtina tartis su gydytoju.
Gyvensena svarbi todėl, kad ji veikia endotelį
Fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, kraujospūdžio kontrolė ir gliukozės valdymas nėra abstraktūs patarimai. Jie tiesiogiai susiję su endotelio gebėjimu gaminti azoto oksidą ir palaikyti kraujagyslių elastingumą.
Kita vertus, vien papildai ar vien hormonų tyrimas neatsako į visą klausimą. Jei erekcijos sutrikimas kartojasi, ypač kartu su dusuliu, krūtinės spaudimu, aukštu kraujospūdžiu ar diabetu, racionalus žingsnis yra širdies ir kraujagyslių rizikos įvertinimas.
Šaltiniai:
https://boxlifemagazine.com/erectile-dysfunction-heart-warning-nitric-oxide-lifts/
