Pagal dabartinius mokslinius duomenis 5G mobiliojo ryšio bokštai, veikdami pagal tarptautines elektromagnetinių laukų normas, nelaikomi įrodytu pavojumi žmonių sveikatai.
5G ryšio bokštai priklauso radijo dažnių elektromagnetinių laukų šaltinių grupei, kuri yra nejonizuojančioji spinduliuotė: jos energijos nepakanka nutraukti cheminių ryšių DNR molekulėse.
Aiškiai nustatytas biologinis poveikis esant dideliam radijo dažnių laukų intensyvumui yra audinių kaitimas, todėl saugos ribos nustatomos taip, kad šio poveikio būtų išvengta.
Ar 5G bokštų spinduliuotė gali pažeisti DNR?
5G antenos skleidžia radijo dažnių elektromagnetines bangas. Tai nėra tas pats, kas rentgeno ar gama spinduliai. Jonizuojančioji spinduliuotė turi pakankamai energijos elektronams iš atomų išmušti, o radijo bangos tokios energijos neturi.
Dėl šios priežasties pagrindinis vertinamas mechanizmas nėra tiesioginis DNR pažeidimas, o energijos sugėrimas audiniuose. Paprastai tariant, rizika priklauso nuo lauko stiprio, dažnio, atstumo iki antenos ir poveikio trukmės. Saugos normos vertina, kiek energijos kūnas gali sugerti nepatirdamas sveikatai reikšmingo temperatūros padidėjimo.
Ką rodo tyrimai apie vėžio riziką?
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra radijo dažnių elektromagnetinius laukus yra priskyrusi 2B grupei – „galimai kancerogeniški žmonėms“. Ši kategorija nereiškia, kad poveikis įrodytai sukelia vėžį. Ji reiškia, kad įrodymų žmonėms yra ribotai, o priežastinis ryšys nėra patvirtintas.
Svarbu ir tai, kad ši klasifikacija daugiausia buvo susijusi su mobiliojo telefono naudojimo tyrimais, kai šaltinis laikomas prie galvos. Bazinės stotys ir bokštai paprastai yra toliau nuo kūno, o jų sukuriama individuali ekspozicija dažnai būna gerokai mažesnė už ribines vertes. Mokslinėse apžvalgose iki šiol nerasta nuoseklaus įrodymo, kad gyvenimas netoli bazinių stočių, laikantis normų, didintų vėžio riziką.
Ar 5G skiriasi nuo 4G tiek, kad atsirastų naujas pavojus?
5G nėra viena konkreti banga. Tai mobiliojo ryšio technologija, naudojanti skirtingus dažnių ruožus. Daugelyje Europos šalių 5G dažnai veikia apie 700 MHz ir 3,5 GHz ruožuose, o kai kur naudojami ir milimetrinių bangų ruožai, pavyzdžiui, apie 26 GHz.
Aukštesnio dažnio bangos trumpiau sklinda per kūno audinius. Milimetrinės bangos daugiausia sugeriamos odos paviršiuje ir akies paviršiniuose audiniuose, todėl saugos vertinimuose daug dėmesio skiriama paviršiniam kaitimui. Tai nekeičia esminės išvados: pavojus vertinamas pagal realią ekspoziciją, o ne vien pagal technologijos pavadinimą.
| Veiksnys | Ką tai reiškia praktiškai | Mokslinis vertinimas |
|---|---|---|
| Spinduliuotės tipas | 5G naudoja nejonizuojančias radijo bangas | Nėra mechanizmo tiesiogiai ardyti DNR kaip jonizuojančiai spinduliuotei |
| Pagrindinis poveikis | Audinių kaitimas esant pakankamai stipriam laukui | Saugos normos nustatomos pagal šio poveikio prevenciją |
| Atstumas iki antenos | Tolstant ekspozicija paprastai mažėja | Lauko stipris priklauso nuo antenos galios, kryptingumo ir aplinkos |
| Vėžio klausimas | Radijo dažniai IARC priskirti 2B grupei | Įrodymai riboti, priežastinis ryšys su bazinėmis stotimis nepatvirtintas |
| Normos | Taikomos gyventojų ekspozicijos ribos | ICNIRP gairės apima 100 kHz–300 GHz dažnių ruožą |
Kodėl atstumas iki bokšto ne visada reiškia didesnį poveikį?
Dažna klaida – manyti, kad arčiausiai bokšto gyvenantys žmonės automatiškai gauna didžiausią poveikį. Mobiliojo ryšio antenos spinduliuoja kryptingai, dažniausiai horizontaliai arba šiek tiek žemyn, kad signalas pasiektų aptarnaujamą teritoriją. Tiesiai po antena laukas gali būti mažesnis nei tam tikrame atstume nuo jos pagrindinės spinduliavimo krypties.
Paprasta fizikos taisyklė sako, kad laisvoje erdvėje galios tankis mažėja apytikriai pagal formulę 1/r², kur r yra atstumas nuo šaltinio. Miestuose vaizdas sudėtingesnis: signalą atspindi pastatai, jį slopina sienos, o antenos galia reguliuojama pagal apkrovą. Todėl realūs matavimai yra patikimesni už spėjimą vien pagal matomą bokšto atstumą.
Kokie simptomai siejami su 5G ir ką apie tai sako medicina?
Kai kurie žmonės praneša apie galvos skausmą, nuovargį, miego sutrikimus ar nerimą, kuriuos sieja su elektromagnetiniais laukais. Medicinoje tai dažnai vadinama idiopatine aplinkos netolerancija elektromagnetiniams laukams. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad simptomai yra realūs, tačiau kontroliuojamuose tyrimuose jie nuosekliai nesiejami su elektromagnetinio lauko poveikiu.
Tai nereiškia, kad žmogaus savijauta nereikšminga. Jei simptomai kartojasi, juos turi vertinti šeimos gydytojas ar kitas sveikatos specialistas, nes panašius požymius gali sukelti miego sutrikimai, stresas, regos įtampa, kraujospūdžio svyravimai ar kitos būklės.
Kada 5G infrastruktūra gali kelti realią riziką?
Reali rizika labiau susijusi ne su gyvenimu šalia bokšto, o su situacijomis, kai žmogus patenka labai arti veikiančios antenos darbo zonoje. Tai aktualu ryšio technikams, stogų darbininkams, statybų ir priežiūros specialistams. Tokiose vietose taikomi darbo saugos reikalavimai, ribojamas patekimas ir naudojami įspėjamieji ženklai.
- Gyventojams svarbiausia, ar operatoriaus įranga atitinka nacionalines ir tarptautines ekspozicijos normas.
- Darbuotojams svarbu laikytis saugaus atstumo nuo aktyvių antenų.
- Matavimai turi vertinti ne vien 5G, bet ir kitų šaltinių bendrą radijo dažnių foną.
- Skundai dėl sveikatos turi būti nagrinėjami mediciniškai, o ne vien pagal bokšto buvimo faktą.
Ką pagrįstai galima teigti šiandien?
Moksliniai tyrimai nepateikia įrodymo, kad 5G bokštai, veikdami pagal nustatytas ribas, sukeltų sveikatos sutrikimus gyventojams. Kartu mokslas nereiškia visiško „nulio rizikos“ pažado. Jis vertina tikėtiną žalą pagal žinomus mechanizmus, epidemiologinius duomenis ir matuojamą ekspoziciją.
Praktiškai tai reiškia, kad svarbiausias klausimas yra ne pats bokšto buvimas, o faktinis elektromagnetinio lauko lygis žmonių buvimo vietose. Jei jis mažesnis už nustatytas ribas, dabartiniai įrodymai nerodo pagrindo laikyti 5G bokštų įrodytu sveikatos pavojumi.
Šaltinis: https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/radiation-5g-mobile-networks-and-health
Šaltinis: https://www.icnirp.org/cms/upload/publications/ICNIRPrfgdl2020.pdf
Šaltinis: https://www.iarc.who.int/wp-content/uploads/2018/07/pr208_E.pdf
Šaltinis: https://www.who.int/teams/environment-climate-change-and-health/radiation-and-health/non-ionizing/electromagnetic-hypersensitivity
