EECP terapija, arba sustiprinta išorinė kontrapulsacija, yra neinvazinė kardiologinė procedūra, taikoma atrinktiems pacientams, dažniausiai sergantiems stabilia koronarine širdies liga ir krūtinės angina, kai vaistai nepakankamai kontroliuoja simptomus arba revaskuliarizacija nėra tinkama. Procedūros metu ant blauzdų, šlaunų ir sėdmenų uždedamos pneumatinės manžetės, kurios prisipučia ir išsileidžia pagal elektrokardiogramos signalą, taip mechaniškai veikdamos kraujo tekėjimą širdies ciklo metu.
Kaip EECP veikia širdies kraujotaką?
EECP remiasi kontrapulsacijos principu: manžetės prisipučia diastolės metu, kai širdis atsipalaiduoja ir vainikinės arterijos aprūpina miokardą krauju. Spaudimas nuo kojų link dubens padidina grįžtamąją kraujo bangą į aortą, todėl gali pagerėti vainikinių arterijų perfuzija.
Kai prasideda sistolė, manžetės greitai išsileidžia. Tai sumažina pasipriešinimą, prieš kurį kairysis skilvelis turi išstumti kraują. Praktikoje šis mechanizmas siejamas su mažesniu širdies darbo krūviu ir palankesniu deguonies poreikio bei tiekimo santykiu.
Šis poveikis nėra chirurginis ir nepakeičia susiaurėjusios arterijos anatomijos taip, kaip stentas ar vainikinių arterijų šuntavimo operacija. Vis dėlto klinikiniuose tyrimuose EECP vertinta kaip papildoma priemonė simptomams mažinti pacientams, kuriems įprastos gydymo galimybės ribotos.
Kam EECP dažniausiai svarstoma?
Dažniausia EECP taikymo sritis yra lėtinė stabili krūtinės angina, susijusi su koronarine širdies liga ir ateroskleroze. Ypač ji svarstoma tada, kai pacientas jau vartoja antiangininius vaistus, tačiau fizinio krūvio metu vis dar jaučia spaudimą ar skausmą krūtinėje.
Kardiologijoje ši procedūra paprastai nėra pirmo pasirinkimo gydymas. Pirmiausia vertinami rizikos veiksniai, vaistai, gyvenimo būdo korekcija, vainikinių arterijų angiografijos duomenys ir revaskuliarizacijos galimybės, pavyzdžiui, perkutaninė koronarinė intervencija arba šuntavimo operacija.
| Sritis | Ką svarbu žinoti |
|---|---|
| Pagrindinė indikacija | Stabili krūtinės angina, kai simptomai išlieka nepaisant optimalaus gydymo vaistais. |
| Procedūros tipas | Neinvazinė mechaninė kraujotakos pagalbos procedūra, atliekama be pjūvių. |
| Veikiamos kūno dalys | Blauzdos, šlaunys ir sėdmenų sritis, kur uždedamos pneumatinės manžetės. |
| Stebėsena | Naudojama elektrokardiograma, kraujospūdžio ir paciento savijautos stebėjimas. |
| Dažnas kursas | Dažnai taikomi maždaug 1 valandos seansai, keliolika ar keliasdešimt kartų pagal gydytojo planą. |
Kaip vyksta procedūra ir kas ją atlieka?
EECP atliekama gydymo įstaigoje. Procedūrą prižiūri kardiologas arba kitas gydytojas, o seanso metu įrangą valdo specialiai apmokytas sveikatos priežiūros specialistas, pavyzdžiui, slaugytojas ar kardiologijos technikas.
Pacientas guli ant procedūrinės lovos. Ant kojų ir sėdmenų pritvirtinamos manžetės, prie krūtinės prijungiami elektrokardiogramos elektrodai. Įranga sinchronizuoja manžečių prisipūtimą su širdies ritmu, todėl reguliarus širdies ritmas yra svarbus techninis veiksnys.
- Prieš kursą įvertinama diagnozė, vaistai, kraujospūdis ir gretutinės ligos.
- Seanso metu stebimi simptomai, pulsas, elektrokardiograma ir toleravimas.
- Pacientas turi pranešti apie krūtinės skausmą, dusulį, kojų skausmą ar galvos svaigimą.
- Po procedūros paprastai nereikia pjūvių priežiūros, nes oda nepažeidžiama chirurginiu būdu.
Kokie įrodymai sieja EECP su krūtinės anginos simptomais?
EECP tyrimuose daugiausia vertinta pagal simptomus ir fizinio krūvio toleravimą. Vienas dažnai cituojamas atsitiktinių imčių tyrimas MUST-EECP analizavo pacientus, sergančius krūtinės angina, ir lygino aktyvią EECP su kontroline intervencija. Tyrime buvo stebėti krūvio testo rodikliai ir anginos epizodai.
Mokslinė literatūra nurodo, kad daliai pacientų po EECP kurso gali sumažėti krūtinės anginos epizodų dažnis ir pagerėti fizinio krūvio toleravimas. Tačiau tai nereiškia, kad procedūra tinka visiems koronarine liga sergantiems žmonėms. Sprendimas priklauso nuo širdies būklės, kraujagyslių anatomijos, ritmo sutrikimų ir kitų ligų.
Kada EECP gali būti netinkama arba rizikinga?
EECP mechaniškai spaudžia apatines galūnes, todėl kai kuriems pacientams procedūra gali būti netinkama. Atsargumas būtinas esant reikšmingai periferinių arterijų ligai, kojų venų trombozei, aktyvioms žaizdoms ar stipriam kojų skausmui.
Procedūra taip pat gali būti netinkama esant nestabiliai krūtinės anginai, nekontroliuojamam aukštam kraujospūdžiui, ryškiems ritmo sutrikimams ar sunkiai aortos vožtuvo nesandarumo formai. Šios būklės keičia kraujotakos dinamiką, todėl prieš EECP reikalingas individualus kardiologinis vertinimas.
Kuo EECP skiriasi nuo vaistų, stento ir šuntavimo operacijos?
Vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai, nitratai, kalcio kanalų blokatoriai ar antitrombocitiniai preparatai, veikia kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kraujo krešėjimą ir vainikinių arterijų tonusą. EECP veikia kitaip: ji išoriškai keičia kraujo judėjimą širdies ciklo metu.
Stentas ir šuntavimo operacija yra revaskuliarizacijos metodai, kuriais siekiama atkurti kraujo tekėjimą per susiaurėjusias arba apeinamas vainikines arterijas. EECP tokio anatominio susiaurėjimo tiesiogiai nepašalina. Todėl ji paprastai vertinama kaip papildoma arba alternatyvi simptomų kontrolės priemonė atrinktais atvejais, o ne kaip universalus koronarinės ligos gydymo pakaitalas.
Šaltinis: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10334408/
Šaltinis: https://www.heart.org/en/health-topics/heart-attack/treatment-of-a-heart-attack/enhanced-external-counterpulsation-eecp
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK537333/
