Bitkrėslė paprastoji (Tanacetum vulgare) yra daugiametis astrinių, arba graižažiedžių, šeimos augalas, kurio nauda siejama su karčiomis medžiagomis, eteriniu aliejumi ir fenoliniais junginiais.
Liaudies medicinoje ji vartota virškinimui, parazitams ir uždegiminiams negalavimams, bet šiuolaikinis vertinimas yra atsargesnis: dėl tujono bitkrėslė gali būti toksiška, ypač vartojama į vidų.
Išvaizda: kaip atpažįstama bitkrėslė paprastoji?
Bitkrėslė paprastoji užauga kaip standus, stačias žolinis augalas. Stiebas dažniausiai šakotas, lapai plunksniškai suskaldyti, stipriai kvepiantys, primenantys karčiai aromatingą pelyną. Augalas žydi geltonais, sagutes primenančiais graižais.
Žiedynai dažniausiai susitelkia stiebo viršūnėje. Žiedai neturi ryškių liežuviškų vainiklapių, tad bitkrėslė atrodo kitaip nei ramunės ar kraujažolės, nors visos jos priklauso tai pačiai astrinių šeimai. Lietuvoje augalas aptinkamas pakelėse, pievose, dykvietėse, prie sodybų.
| Požymis | Bitkrėslės apibūdinimas |
|---|---|
| Lotyniškas pavadinimas | Tanacetum vulgare |
| Šeima | Astriniai, arba graižažiedžiai (Asteraceae) |
| Žiedai | Geltoni, smulkūs, sagutes primenantys graižai |
| Kvapas | Stiprus, kartus, aromatingas |
| Rinkimo dalys | Dažniausiai žiedai ir viršutinė žolės dalis |
| Pagrindinė rizika | Eteriniame aliejuje esantis tujonas |
Veikliosios medžiagos: kokie junginiai lemia poveikį?
Bitkrėslės poveikis siejamas su eteriniu aliejumi, flavonoidais, fenolinėmis rūgštimis, karčiosiomis medžiagomis ir taninais. Didžiausio dėmesio sulaukia tujonas, kamparas, borneolis ir kiti monoterpenai. Tujono cheminė formulė yra C10H16O, kamparo formulė tokia pati, nors molekulinė sandara skiriasi.
Tujonas veikia nervų sistemą ir didesnėmis dozėmis gali sukelti traukulius. Dėl šio junginio bitkrėslė negali būti vertinama kaip įprasta saugi arbata. Fenoliniai junginiai laboratoriniuose tyrimuose siejami su antioksidaciniu aktyvumu, bet laboratorinis poveikis nėra tas pats, kas saugus gydomasis poveikis žmogui.
Nauda: kur bitkrėslė realiai gali būti naudinga?
Bitkrėslės nauda labiausiai pagrįsta jos tradiciniu naudojimu ir atskirais farmakologiniais tyrimais, atliktais su augalo ekstraktais ar eteriniu aliejumi. Istoriškai ji vartota virškinimo sutrikimams, žarnyno kirmėlėms ir odos problemoms. Dabartinis požiūris griežtesnis, nes veikliosios medžiagos veikia ne tik mikroorganizmus ar vabzdžius, bet ir žmogaus nervų sistemą.
Labiau priimtinos sritys yra išorinis ir buitinės paskirties naudojimas. Bitkrėslės kvapas nepatinka kai kuriems vabzdžiams, o džiovinti žiedai seniau dėlioti spintose ir patalpose. Sode ji kartais siejama su augalų apsauga, nors tokio naudojimo nereikėtų painioti su registruotais augalų apsaugos produktais.
- Gali būti naudojama kaip aromatingas džiovintas augalas buityje.
- Liaudies medicinoje vartota virškinimo sistemai, ypač dėl kartumo.
- Istoriškai naudota nuo žarnyno parazitų, bet toks vartojimas laikomas rizikingu.
- Išoriškai naudota kompresams ar nuovirams, kai siekta odą veikiančio poveikio.
- Eterinis aliejus tiriamas dėl antimikrobinių ir vabzdžius atbaidančių savybių.
Gydomosios savybės: ką leidžia sakyti moksliniai duomenys?
Bitkrėslės ekstraktai tyrimuose siejami su antimikrobiniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir vabzdžius veikiančiu aktyvumu. Tokie duomenys dažniausiai gaunami mėgintuvėliuose arba su gyvūnų modeliais. Žmogui saugios dozės, gydymo trukmė ir patikimas klinikinis veiksmingumas nėra aiškiai nustatyti.
Tradicinis vartojimas nuo kirmėlių aiškinamas tuo, kad kartūs ir lakieji junginiai gali veikti parazitus. Medicinos požiūriu tai nėra pakankama priežastis savarankiškai gerti stiprius bitkrėslės nuovirus. Šiuolaikinėje praktikoje žarnyno parazitai gydomi vaistais, kurių dozės ir saugumas įvertinti klinikiniais tyrimais.
Naudojimas: kam bitkrėslė naudota kasdienėje praktikoje?
Europoje bitkrėslė buvo žinoma kaip prieskoninis, vaistinis ir buities augalas. Nedideliais kiekiais ji naudota kartiems patiekalams, antpilams, nuovirams, dažymui, vabzdžių atbaidymui. Tokia istorija paaiškina augalo populiarumą, bet nepašalina jo toksiškumo.
Augalas susijęs su kitais aromatingais astrinių šeimos augalais: pelynu, kraujažole, ramunėle, medetka. Skirtumas tas, kad bitkrėslėje gali būti reikšmingas tujono kiekis. Būtent ši aplinkybė lemia griežtesnį atsargumą.
Vartojimo būdai: kaip ji ruošiama ir kodėl reikia atsargumo?
Tradicinėje žolininkystėje naudoti žiedai, lapai ir viršutinė žolės dalis. Iš jų ruoštos arbatos, nuovirai, spiritinės ištraukos, kompresai. Eterinis aliejus yra koncentruota forma, tad jo rizika didesnė nei džiovintos žolės.
Vartojimas į vidų be gydytojo ar vaistininko konsultacijos nerekomenduojamas. Ypač pavojingi stiprūs nuovirai, spiritinės ištraukos ir eterinis aliejus. Išorinis naudojimas taip pat gali dirginti odą arba sukelti alerginę reakciją, ypač jautriems astrinių šeimos augalams žmonėms.
Kontraindikacijos: kam bitkrėslės reikėtų vengti?
Bitkrėslės negalima vartoti nėštumo metu, nes ji istoriškai sieta su gimdos veikimą skatinančiu poveikiu. Jos taip pat turėtų vengti žindančios moterys, vaikai, epilepsija sergantys žmonės, asmenys, turintys kepenų ar inkstų ligų. Alergija astrinių šeimai yra papildoma priežastis jos nevartoti.
Perdozavimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, galvos svaigimą, nerimą, širdies ritmo sutrikimus ar traukulius. Tokie simptomai reikalauja medicininės pagalbos. Bitkrėslė yra augalas, kurio nauda ir rizika eina greta, tad saugiausia ją vertinti ne kaip kasdienę arbatą, o kaip biologiškai aktyvų ir potencialiai toksišką augalą.
Šaltiniai:
https://powo.science.kew.org/taxon/urn:lsid:ipni.org:names:252264-1
https://pubchem.ncbi.nlm.nih.gov/compound/Thujone
https://www.poison.org/articles/tansy
