„Daugelis žmonių skrandžio maudimą, rėmenį ar pykinimą linkę nurašyti stresui, netinkamai mitybai ar amžiui. Tačiau būtent toks delsimas kartais tampa didžiausia klaida“, – įspėja gydytojai gastroenterologai.
Ignoruojate skrandžio simptomus? 6 specialistų patarimai, kaip laiku sumažinti skrandžio vėžio riziką.
Jeigu jau kurį laiką jaučiate skrandžio diskomfortą, pilvo pūtimą, ankstyvą sotumą ar pasikartojantį rėmenį – jūs tikrai ne vieni. Daugelis tikisi, kad šie simptomai praeis savaime, todėl vizitą pas gydytoją atideda savaitėms ar net mėnesiams.
Tačiau problema ta, kad už šių, iš pirmo žvilgsnio, įprastų pojūčių kartais slypi ne tik jautrus skrandis. Viena dažniausių priežasčių – Helicobacter pylori bakterija, kuri ilgainiui gali reikšmingai padidinti skrandžio vėžio riziką.
Ši rizika nėra tik teorinė. Specialistai pabrėžia, kad ši bakterija yra vienas svarbiausių skrandžio vėžio rizikos veiksnių, o pasaulyje ja užsikrėtusi maždaug pusė žmonių.
Tai paaiškina, kodėl tiek daug žmonių metų metus gyvena su pasikartojančiais virškinimo sutrikimais jų tinkamai neištyrę. Nors ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus susirgs vėžiu, ilgalaikis gleivinės dirginimas ir uždegimas gali sudaryti tam palankias sąlygas.
Gastroenterologai, kasdien susiduriantys su pacientais, kurie kreipiasi jau pažengus simptomams, sako, kad didžiausia klaida – laukti, kol skausmas taps nepakeliamas. Laiku nustatyta problema dažnai gali būti sėkmingai gydoma, o ankstyvas ištyrimas leidžia išvengti rimtų pasekmių.
Ką pataria specialistai, jei vis dar delsiate tirtis?
1. Nevadinkite visko „paprastu gastritu“
Daugelis žmonių linkę patys sau nustatyti diagnozę. Tačiau pasikartojantys simptomai – rėmuo, deginimas, pilnumo jausmas ar pykinimas – nebūtinai reiškia tik laikiną sudirginimą.
👉 Šią savaitę: užsirašykite, kokie simptomai kartojasi, kada jie stiprėja ir kiek trunka.
2. Įvertinkite savo riziką
Didžiausia rizika kyla tiems, kurių šeimoje buvo skrandžio vėžio atvejų, kurie ilgai kenčia nuo virškinimo sutrikimų, rūko ar dažnai vartoja sūdytą bei rūkytą maistą.
👉 Šią savaitę: peržvelkite savo šeimos ligų istoriją ir aptarkite ją su gydytoju.
3. Išsitirkite dėl Helicobacter pylori
Ši bakterija dažnai nesukelia stiprių simptomų, todėl žmogus gali manyti, kad viskas gerai. Tačiau infekcija gali veikti tyliai ir ilgainiui sukelti rimtesnių problemų.
👉 Šią savaitę: pasiteiraukite gydytojo apie tyrimą dėl šios bakterijos.
4. Nelaukite įspėjamųjų ženklų
Svorio kritimas, apetito sumažėjimas, rijimo sunkumai, juodos išmatos ar mažakraujystė – tai signalai, kad delsti nebegalima.
👉 Jei pastebėjote bent vieną iš jų – registruokitės konsultacijai kuo greičiau.
5. Nepasikliaukite vien vaistais nuo rūgštingumo
Daugelis žmonių pirmiausia griebiasi simptomus slopinančių priemonių. Tačiau jos gali tik užmaskuoti problemą, o ne ją išspręsti.
👉 Šią savaitę: įvertinkite, kaip dažnai vartojate tokius vaistus, ir aptarkite tai su gydytoju.
6. Keiskite įpročius, bet neapsiribokite tuo
Sveikesnė mityba, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio vartojimas gali sumažinti riziką, tačiau jie nepakeičia diagnostikos.
👉 Šią savaitę: pasirinkite vieną konkretų pokytį, kurį galite pradėti įgyvendinti jau dabar.
Kada delsti jau pavojinga?
Specialistai sutaria – didžiausią riziką prisiima tie, kurie nuolat jaučia simptomus, priklauso rizikos grupei, bet vis tiek nesikreipia pagalbos.
Helicobacter pylori infekcija ne visada baigiasi sunkia liga, tačiau jos ignoruoti tikrai neverta. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
👉 Jei skrandžio simptomai kartojasi – jų nenuvertinkite. Laiku kreiptis į gydytoją gali būti svarbiausias žingsnis apsaugant jūsų sveikatą.
