Kodėl mažasis kraujotakos ratas vadinamas plaučių kraujotaka?
Šis kraujotakos ratas taip vadinamas todėl, kad jo pagrindinis kelias eina per plaučius. Kraujas čia neteka į rankas, smegenis ar pilvo organus, kaip didžiajame kraujotakos rate. Jo užduotis siauresnė, bet gyvybiškai būtina: pernešti kraują į alveoles, kur vyksta dujų apykaita.
Mažasis kraujotakos ratas prasideda dešiniajame skilvelyje. Iš jo kraujas išstumiamas į plautinį kamieną, kuris skyla į dešiniąją ir kairiąją plaučių arterijas. Plaučiuose šios arterijos šakojasi iki kapiliarų tinklo, apgaubiančio alveoles.
Kokiu keliu kraujas teka mažajame kraujotakos rate?
Kraujo kelias mažajame kraujotakos rate yra nuoseklus ir anatomiškai aiškus. Jis prasideda širdies dešinėje pusėje, pereina per plaučius ir baigiasi kairėje širdies pusėje. Dėl to šis ratas sujungia širdį su kvėpavimo sistema.
| Struktūra | Kraujo tipas | Pagrindinė funkcija |
|---|---|---|
| Dešinysis skilvelis | Veninis, mažai deguonies turintis kraujas | Išstumia kraują į plautinį kamieną |
| Plautinės arterijos | Veninis kraujas | Nuneša kraują į abu plaučius |
| Plaučių kapiliarai | Kraujas keičia dujų sudėtį | Vyksta deguonies ir anglies dioksido apykaita |
| Plaučių venos | Arterinis, deguonies prisotintas kraujas | Grąžina kraują į kairįjį prieširdį |
| Kairysis prieširdis | Arterinis kraujas | Priima kraują prieš jam patenkant į didįjį kraujotakos ratą |
Kodėl plaučių arterijomis teka veninis kraujas?
Mažasis kraujotakos ratas turi svarbią išimtį, kuri dažnai painioja mokinius ir pacientus. Plaučių arterijomis teka ne arterinis, o veninis kraujas. Taip yra todėl, kad kraujagyslės pavadinimas priklauso nuo krypties, o ne nuo deguonies kiekio.
Arterija yra kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies. Vena yra kraujagyslė, kuria kraujas grįžta į širdį. Todėl plaučių arterijos išneša veninį kraują iš dešiniojo skilvelio, o plaučių venos grąžina deguonies prisotintą kraują į kairįjį prieširdį.
Kaip mažasis kraujotakos ratas prisotina kraują deguonimi?
Deguonies prisotinimas vyksta plaučių alveolėse. Tai smulkios oro pūslelės, kurių sienelės yra labai plonos ir glaudžiai susijusios su kapiliarais. Toks sandara leidžia dujoms judėti difuzijos būdu.
Deguonis iš alveolių pereina į kraują, nes jo dalinis slėgis alveolėse yra didesnis negu veniniame kraujyje. Anglies dioksidas juda priešinga kryptimi: iš kraujo į alveoles, iš kurių pašalinamas iškvepiant. Praktiškai tai reiškia, kad mažasis kraujotakos ratas veikia kartu su plaučių ventiliacija.
Kuo mažasis kraujotakos ratas skiriasi nuo didžiojo?
Didysis kraujotakos ratas aprūpina organizmo audinius deguonimi ir maisto medžiagomis. Mažasis kraujotakos ratas atlieka kitą darbą: paruošia kraują tam aprūpinimui. Be jo kairioji širdies pusė negautų deguonies prisotinto kraujo.
Skiriasi ir slėgis. Plaučių kraujotaka yra žemo slėgio sistema, nes kraujui reikia nukeliauti trumpą atstumą iki plaučių kapiliarų. Hemodinamikos požiūriu kraujo tėkmė priklauso nuo slėgio skirtumo ir pasipriešinimo: Q = ΔP / R. Plaučių kraujagyslių pasipriešinimas paprastai yra mažesnis negu sisteminėje kraujotakoje.
Kokie požymiai rodo mažojo kraujotakos rato sutrikimus?
Kai mažasis kraujotakos ratas sutrinka, pirmiausia nukenčia dujų apykaita. Kraujas gali būti prasčiau prisotinamas deguonimi, o širdžiai tenka dirbti prieš didesnį spaudimą plaučių kraujagyslėse. Tokia būklė gali būti susijusi su plautine hipertenzija, plaučių embolija, širdies nepakankamumu ar lėtinėmis plaučių ligomis.
Dažniausiai minimi požymiai nėra būdingi vien tik plaučių kraujotakai, todėl juos vertina gydytojas, remdamasis apžiūra ir tyrimais. Svarbūs požymiai gali būti:
- dusulys fizinio krūvio metu arba ramybėje;
- melsvas lūpų ar pirštų atspalvis dėl mažesnio kraujo prisotinimo deguonimi;
- krūtinės skausmas arba spaudimo pojūtis;
- greitas širdies plakimas;
- kojų tinimas, kai sutrikimas susijęs su širdies nepakankamumu;
- staigus dusulys ir skausmas, kai įtariama plaučių embolija.
Kokiais tyrimais vertinama plaučių kraujotaka?
Mažojo kraujotakos rato būklę vertina gydytojai, dažniausiai kardiologai, pulmonologai, skubiosios medicinos gydytojai arba radiologai. Tiriamos širdies kameros, plaučių arterijos, plaučių audinys, kraujo prisotinimas deguonimi ir kraujagyslių slėgis.
Dažnai naudojama pulsoksimetrija, elektrokardiograma, krūtinės ląstos rentgenograma, echokardiografija, kompiuterinė tomografija su kontrastu ir kraujo dujų tyrimas. Kai reikia tiksliai išmatuoti spaudimą plaučių arterijoje, atliekama dešiniosios širdies kateterizacija.
Kodėl mažasis kraujotakos ratas būtinas visam organizmui?
Mažasis kraujotakos ratas nėra atskira sistema, veikianti savarankiškai. Jis yra jungtis tarp širdies, plaučių ir didžiojo kraujotakos rato. Jeigu ši jungtis neveikia, audiniai gauna mažiau deguonies, net jei pats širdies ritmas išlieka reguliarus.
Svarbu ir tai, kad plaučių kraujotaka reguliuoja ne tik deguonies patekimą į kraują, bet ir anglies dioksido pašalinimą. Dėl šios priežasties ji tiesiogiai susijusi su kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Tai paaiškina, kodėl kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimai klinikinėje praktikoje dažnai vertinami kartu.
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK482463/
Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK538336/
